Kraštas be knygnešių neišsiverčia XXI amžiuje. Anykščių rajono senukus, neįgaliuosius ar darbuose paskendusius žmones ėmėsi aptarnauti vietos knygnešiai, jų čia – per 400.
Knygnešių paslaugomis jau naudojasi apie pusseptinto šimto anykštėnų. Vien pernai knygnešiai, tarp jų – ir bibliotekininkai, ir jiems talkinantys įvairaus amžiaus skaitytojai anykštėnams parūpino per 8 tūkst. įvairiausių leidinių.
Kraštas be knygnešių neišsiverčia XXI amžiuje. Anykščių rajono senukus, neįgaliuosius ar darbuose paskendusius žmones ėmėsi aptarnauti vietos knygnešiai, jų čia – per 400.
Knygnešių paslaugomis jau naudojasi apie pusseptinto šimto anykštėnų. Vien pernai knygnešiai, tarp jų – ir bibliotekininkai, ir jiems talkinantys įvairaus amžiaus skaitytojai anykštėnams parūpino per 8 tūkst. įvairiausių leidinių.
Šviesesniam gyvenimui
Anykščių rajono Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos direktorius Romas Kutka įsitikinęs, kad šio rajono bibliotekininkus bei jų talkininkus būti knygnešiais įpareigoja bibliotekos vardas. „Rašytoja L.Didžiulienė ir jos vyras S.Didžiulis yra vieni garsiausių mūsų krašto švietėjų bei knygnešių. Tad neatsilikti turime ir mes, jų išpuoselėtų tradicijų tęsėjai”, – LŽ teigė R.Kutka. Anot jo, Anykščių rajonas sensta kaip ir visa Lietuva, daug jaunimo išvažiavo ir vis dar važiuoja gyventi bei dirbti į užsienį, o nemažai garbaus amžiaus gyventojų ir kitų ne visada savimi pasirūpinti gebančių žmonių lieka vieni. Kad jiems būtų šviesiau ir geriau gyventi, tokiems žmonėms į namus sumanyta atnešti knygų, žurnalų bei kitokių spaudinių.
R.Kutkos teigimu, patys pirmieji nešioti knygas žmonėms ėmėsi bibliotekininkai, po to į šią veiklą įtraukė ir skaitytojus. Anot bibliotekos direktoriaus, anykštėnai su knygomis iki skaitytojų eina maždaug kilometro atstumą, o kaimų bibliotekininkams kartais tenka nueiti nuo kelių iki keliolikos kilometrų atstumą. Negalintiesiems ateiti į biblioteką knygas mielai atneša ir mokinukai. Labiau nei vyresnieji šį darbą mėgsta jaunesni moksleiviai. Apie tai, kokių knygų norėtų, žmonės paprastai praneša telefonu. Knygnešiai juos aplanko pagal poreikį – kartais nešini knygomis ateina kartą per savaitę, o kartais ir rečiau – kas porą mėnesių.
Aptarnauja ir darbomanus
Anykščių rajono centrinės bibliotekos Ažuoželių filialo bibliotekininkė Daiva Gafanovienė LŽ teigė knygas išnešiojanti ir pati, be to, jai padeda trylikos knygnešių komanda. Ažuožerių knygnešiai, anot D.Gafanovienės, su knygų nešuliais, skirtais tiems, kurie patys nepajėgia ateiti į biblioteką, sukaria iki penkių kilometrų. Beje, yra žmonių, kurie knygas nuveža savo automobiliais. „Tačiau mes, knygnešiai, knygų nešame ne tik sunkiai paeinantiems, blogais matantiems žmonėms, bet ir tiems, kurie ypač paskendę darbuose. Mat dabar dažnas, turintis darbo, pluša tiek, kad neturi galimybės darbo metu apsilankyti bibliotekoje. Tad ir aš pati, ir mūsų knygnešiai tokiems žmonėms nešame knygų į namus po darbo valandų”, – sakė D.Gafanovienė.
Viešintų filialo bibliotekininkė Jolanta Mameniškienė taip pat teigė, kad tarp jos suburtų knygnešių yra tokių žmonių, kurie knygas išnešioja nuolat. Kai kas tai daro vieną ar kelis kartus per savaitę, o kai kurie pagelbėja bent kartą per pusmetį. Neslėpė knygas išnešiojanti ir pati bibliotekininkė. „Neįsivaizduojate, koks malonumas aplankyti vienišą ar sunkiai vaikštantį žmogų! Nunešame jam knygų ir išgirstame, kokie laukiami ir reikalingi tuose namuose esame”, – apie džiaugsmą būti knygnešiu kalbėjo J.Mameniškienė.
XXI a. knygnešystė – dėl pabrangimo
Viena uoliausių Viešintų knygnešių Jūratė Bernatonienė LŽ sakė, kad knygnešystės poreikis ypač padidėjo pabrangus visai spaudai – ir laikraščiams, ir knygoms. „Kol žmonės gyvena šeimoje, jie dar išgali užsisakyti vieną ar kitą laikraštį, nusipirkti knygą. Tačiau likęs vienas spausdinto žodžio dažnas nebeįperka. Tuomet manęs prašo, kad atgabenčiau net ir senos spaudos, pageidauja vienos ar kitos knygos”, – sakė J.Bernatonienė. Moteris pripažino, kad jai tapti knygneše buvo itin paranku, nes ji dirba laiškininke. „Dviračiu išvežioju spaudą, ir vien tik šeštadieniais iš bibliotekos nepaimu žmonių užsakytų knygų. Mat tądien gabenu gerokai daugiau laikraščių ir žurnalų. Tačiau kitomis dienomis gabenu bibliotekininkės Jolantos Mameniškienės surinktas knygas tiems mūsų bibliotekos skaitytojams, kurie negali jų pasiimti. Juk dažnam tai padaryti per sunku dėl amžiaus, sveikatos ar užgriuvusių darbų”, – sakė J.Bernatonienė. Moteris teigė žmonėms knygas vežanti ir aštuonis, ir dešimt kilometrų. „Tai labai malonus įsipareigojimas. Žmonės būna taip jų pasiilgę ir taip nori pabendrauti, kad kai kurie mane pasitinka su vaišėmis ir net nenori išleisti”, – atskleidė knygnešė.
