Liepos 23-iosios popietę Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius sukvietė Svėdasų krašto talentus bei jiems prijaučiančius žmones į tradicinį- jau ketvirtąjį- sambūrį „Ieškokime „deimančiukų“ savyje ir šalia savęs“.
Liepos 23-iosios popietę Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys” ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius sukvietė Svėdasų krašto talentus bei jiems prijaučiančius žmones į tradicinį- jau ketvirtąjį- sambūrį „Ieškokime „deimančiukų” savyje ir šalia savęs”.
Kunigiškiuose dar carizmo laikais statytos ir sovietmetyje restauruotos buvusios pradžios mokyklos pastate dvidešimt ketverius metus veikiančiame Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje tądien ekspozicijas pakeitė talentingų meistrų darbų parodos. Irina Gudelienė iš Daujočių atvežė savo tapytus spalvingus paveikslus, kuriuose galėjai matyti ir daug įamžintų Svėdasų krašto vaizdų, taip pat suvenyrų- tapybos ant akmenėlių darbelių.Aktyvi Grikiapelių kaimo bendruomenės narė, Pauriškių pradinės mokyklos mokytoja Nijolė Braukylienė parodą papuošė originaliais šiaudiniais „sodais”, gražiais rankdarbiais iš popieriaus ir kitų medžiagų. Svėdasų Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos biologijos mokytoja didelė gamtos mylėtoja ir fotografė Regina Balčiūnienė, kaip ir dera, atsivežė į sambūrį daug savo darytų nuotraukų su gamtos vaizdais, nufotografuotais gyvūnais.
Elvyra Kaušpėdienė iš Daujočių pradžiugino parodos lankytojus rankomis megztomis margaspalvėmis pirštinėmis ir kojinėmis. Įvairiausių nėrinių spalvingumu, raštų margumu stebino kunigiškietės Aldonos Baltuškienės, svėdasiškės Vitalijos Matiukienės, Birutės Giedraitienės darbai. Svėdasiškė Onutė Jėckienė atsivežė ne tiktai gražių nėrinių, bet ir originalių atvirukų, papuoštų išdžiovintais žolynais, Savo mezginiais visus žavėjo kunigiškietės Genovaitė Kovienė, Gitana Kovaitė- Radavičienė, Gykių kaimo gyventoja Onutė Šukienė.Nestokojanti kūrybinių minčių svėdasiškė bibliotekininkė Dalia Paulavičienė eksponavo karolius, apyrankes bei kitokius aksesuarus, rėmelius nuotraukoms. Kunigiškietė Alma Kuolienė pristatė parodai megztas, įvairiausiais ornamentais išpuoštas riešines bei kitus savo kūrybinius darbus. Svėdasiškė Irena Guobienė papuošė parodą išsiuvinėtu kilimu. Kunigiškietė Dovilė Buzėnaitė, ne kartą „deimančiukų” sambūrio dalyvius stebinusi išraiškingais siuvinėtais paveikslais, dabar vėl paruošė malonią staigmeną- į muziejų atsinešė keletą gulbių, povą ir kitų gyvūnų.. išradingai…origami būdu išlankstytų iš popieriaus. Onutė Šukienė iš Gykių pradžiugino ne tiktai rankdarbiais, bet ir kulinariniu paveldu. Būdama puiki šeimininkė, ji atsivežė į sambūrį naminės duonos, gardaus sūrio ir vaišino savo „kolegas” bei svečius. Nuo talentingų moterų neatsiliko ir vyrai. Svėdasiškis Algimantas Baronas, kaip ir visuomet, džiugino parodos lankytojų akis spalvingomis tulpėmis, ištekintomis iš medžio. O Anykščių technologijos mokyklos dėstytojas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys liaudies meistras Bronius Budreika atsivežė daug įspūdingų meninės kalvystės darbų: žibintų, žvakidžių, „saulučių”. Jo talentingos kūrybos „vaisiai” eksponuoti daugelyje šalies parodų, o tą šeštadienį meninės kalvystės darbai labai papuošė ir Kunigiškių muziejų. Visus, besirenkančius į muziejų, kieme pasitiko…daili patranką, kurią savo darbščiomis rankomis sukūrė 2006-aisiais tas pats meistras- auksarankis Bronius Budreika. Važiuodamas į Svėdasų krašto talentų sambūrį, kartu su kitais savo darbais menininkas nutarė atsivežti ir patranką, papasakoti besidomintiems apie jos sukūrimą, veikimo principą. Šį kartą , kaip anksčiau, savo originalių ir meniškų darbų, sukurtų iš visokių mechanizmų, žemės ūkio technikos detalių, į parodą neatsivežė būtėniškis Audrius Mikuckis. Bet į tradicinį renginį jis vis tiek atvažiavo ne tuščiomis rankomis: atsivežė ir muziejui padovanojo pora senų darbo įrankių. Beje, tądien muziejui tapybos darbą, kuriame nupiešti kažkada buvę ištaigingi, o dabar bebaigiantys griūti Svėdasų dvaro rūmai, padovanojo tautodailininkė Irina Gudelienė, taip pat savo rankdarbius padovanojo ir Nijolė Braukylienė, Aldona Baltuškienė.
Kai „deimančiukai” savo atsivežtus darbus išdėliojo, iškabino muziejuje, kuris to šeštadienio popietę virto parodų sale, o susirinkę vietiniai gyventojai bei svečiai visas tas grožybes apžiūrėjo, atėjo metas čia pat, erdviame muziejaus kieme, savo talentus pademonstruoti ir kitiems sambūrio dalyviams.
Tradicinį Svėdasų krašto talentų sambūrį „Ieškokime „deimančiukų” savyje ir šalia savęs” pradėjusi Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyriaus renginių organizatorė Aldona Bagdonienė pasidžiaugė, kad kiekvieną vasarą į Kunigiškius susirenka vis daugiau kūrybingų žmonių ir jiems prijaučiančių šviesuolių. Jei pirmajame talentų sambūryje dalyvavo penkiolika ką nors kuriančių žmonių, tai trečiajame tokių buvo jau per tris dešimtis. O šiųmetinis renginys sutraukė jau daugiau kaip keturias dešimtis Svėdasų krašto žmonių, kuriuos, sekant lietuvių literatūros klasiku kanauninku Juozu Tumu- Vaižgantu, galima pavadinti „deimančiukais”. Renginio vedėja ir viena pagrindinių tradicinio sambūrio organizatorių A.Bagdonienė linkėjo visiems „būti pilkoje kasdienybėje spindinčiais, gėrį ir grožį aplinkui dalijančiais „deimančiukais”, nuolat prisiminti žymiojo kraštiečio Vaižganto išsakytus žodžius: „Tikras kūrėjas, idėjos gimdytojas, kuria laisvėje ir nelaisvėje, klėty ir prieklėtyje, nes…turi kurti, nes negali nekurti: kas sieloje susidaro, turi pasireikšti…”
Koncertinę Svėdasų krašto talentų dalį pradėjo atlikęs kūrinį trimitu, vaitkūnietis Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos moksleivis, šiemet sėkmingai užbaigęs Anykščių muzikos mokyklą, Deimantas Dragančuk. O svėdasiškė dainininkė ir muzikantė, dainų kūrėja, talentų sambūrio seniūnė Onutė Jėckienė pateikė malonią staigmeną: atliko pačios sukurtą „Deimančiukų himną”, kuris buvo sutiktas plojimais. (Renginio pabaigoje tą himną jau dainavo visi dalyviai).
Svėdasų Šv.Arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas, pasidžiaugęs tradiciniu talentingų žmonių sambūriu, pabrėžė, koks svarbus ir gražus dalykas yra kitiems dovanoti gėrį, širdies šilumą, daryti gerus darbus. Būtent tuo ir pasižymi svėdasiškiai „deimančiukai” , savo darbais dovanojantys kitiems gėrį ir grožį.
Akomponuodamas gitara, pora dainų gražiai atliko bardas Algimantas Baronas, o Anykščių muzikos mokyklos moksleivė Erika Žilytė iš Aulelių kaimo pagrojo akordeonu. Svėdasų seniūnijos seniūnas Valentinas Neniškis pradžiugino renginio dalyvius, pagrojęs lūpine armonikėle. O garbaus amžiaus seniūno tėvas Bronius Neniškis, labai talentingas svėdasiškis, gerai prisimenantis gimtojo krašto praeitį, tiesiog „vaikščiojanti Svėdasų krašto enciklopedija” grojo taipogi svėdasiškio meistro šviesios atminties meistro Juozo Lašo pagamintomis kanklėmis. Muziejaus aikštelėje savo senelį pakeitė ne mažiau talentinga jo anūkė Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos moksleivė Aušrinė Neniškytė. Skambindama gitara, ji atliko dvi dainas. Beje, Aušrinė neseniai Kaune vykusiame skautiškos dainos konkurse tapo laureate. Plojimais buvo palydėtas ir kitos svėdasiškės moksleivės, Anykščių muzikos mokyklos auklėtinės Monikos Pajarskaitės grojimas gitara.. O svėdasiškių Lapienių šeima ( Ramunė, Rožė ir Vilius) pradžiugino sambūrio dalyvius savo parengta muzikine programa. Svėdasiškis Mindaugas Antanėlis ta proga „pravirkdė” armoniką, prisipažinęs, kad namuose turi šių instrumentų net visą dešimtį ir armonikas paima į rankas bet kokiomis progomis- ir kai būna linksma, ir kai liūdna… Kunigiškietė Renata Buzėnaitė, šiuo metu mokanti muzikos Vievio vaikus, bet nepamirštanti ir gimtinės, pagrojusi akordeonu vieną kūrinį, pakvietė prisijungti visus renginio dalyvius ir antrą kūrinį- dainą- atlikti kartu.
Petraukomis tarp muzikinių kūrinių skambėjo Svėdasų literatų klubo „Sietuva” pirmininkės Almos Švelnienės ir šio klubo narės Aldonos Širvinskienės skaitomos eilės, o pirmą kartą dalyvaujančios „deimančiukų” sambūryje talentingosios moterys Regina Balčiūnienė, Nijolė Braukylienė ir Aldona Baltuškienė prieš auditoriją turėjo atsakyti į „interviu” klausimus- papasakoti apie savo laisvalaikio pomėgius.
Pirmą kartą dalyvaujantiems talentų sambūrio dalyviams buvo įteiktos spalvingos Dėkavonės, o ankstesnių sambūrių dalyviams – prisiminimui darytos bendros nuotraukos. Nepamiršta padėkoti tiems vietiniams gyventojams, kurie be jokio atlygio padeda tvarkyti Vaižganto gimtuosius Malaišius, ateina į pagalbą, kai ko nors prireikia prižiūrint Kunigiškių muziejų. Padėkota ir projekto rėmėjui- Anykščių rajono savivaldybei.
Šiųmetinis „deimančiukų” sambūris nuo ankstesnių skyrėsi tuo, kad organizatoriai pakvietė ir talentingų svečių, kuriuos, renginio vedančiosios Aldonos Bagdonienės žodžiais tariant, taip pat galima vadinti „deimančiukų” vardais.
Maloni staigmena visiems buvo Anykščių rajono mero žinomo šalyje gamtininko Sigučio Obelevičiaus apsilankymas. Nors tądien meras turėjo atsakingą susitikimą su į Anykščius atvykusia delegacija iš Turkijos, tačiau surado laiko užsukti ir į Kunigiškius. Ketvirtojo Svėdasų krašto talentų sambūrio dalyviai labai domėjosi naująja mero knyga „Kas po kojomis žaliuoja”, prašė autoriaus autografų, kuriuos gerbiamas svečias mielai dalijo. Sveikindamas renginio dalyvius, pasidžiaugdamas tokiu prasmingu ir gražiu sambūriu, meras prisipažino, kad sau yra įsipareigojęs kasdien po darbo, nors ir kaip būtų pavargęs, namuose prisėsti prie kompiuterio ir parašyti naujos knygos bent po puslapį. Taip atsirado knyga „Kas po kojomis žaliuoja”, dabar gimsta knyga „Valgomos gėlės”, prie kurios ilgėliau žada prisėsti išėjęs atostogų. Ateities kūrybiniuose planuose numatyta ir daugiau panašių darbų, nes augalijos pasaulis- tai neišsemiama tema.
Plojimais buvo sutiktas ir kitas garbingas svečias- laikraščio „Utenis” vyriausiasis redaktorius rašytojas Donatas Čepukas, kuris Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui yra dovanojęs visas savo parašytas ir išleistas knygas. Šios dovanotos keturiolika knygų buvo eksponuojamos muziejuje šalia svėdasiškių tautodailininkų darbų.Trumpai apibūdinus šio talentingo Aukštaitijos krašto rašytojo publicistikos knygas, noveles bei mažuosius romanus, žodis buvo suteiktas pačiam autoriui. Apie savo kūrybą „Utenio” redaktorius kalbėjo nedaug, pažymėjęs, kad knygas mielai dovanojantis bibliotekoms, savo kraštiečiams, pažįstamiems žmonėms, norėdamas su skaitytojais pasidalinti kūrybiniais išgyvenimais. Apsilankęs Vaižganto gimtuosiuose Malaišiuose ir Kunigiškių muziejuje, veikiančiame buvusioje pradžios mokykloje, kurią teko lankyti Vaižgantui ir kitiems žymiems žmonėms, žurnalistas ir rašytojas D.Čepukas džiaugėsi, kad yra saugomas įžymių kraštiečių atminimas, kad tokie dvasingi renginiai labai reikalingi. Ne vienas sambūrio dalyvis džiaugėsi, galėdamas pabendrauti su šiuo kūrėju, išsinešti į namus prisiminimui jo knygą su autografu.
Apie savo meninės kalvystės darbus pasakojo trečiasis sambūrio svečias anykštėnas Bronius Budreika. Jis pats, kilęs iš Debeikių krašto, pasidžiaugė, kad labai myli ir Svėdasus. Juk šis kraštas- jo senelės ir motinos gimtinė.Todėl, gavęs iš sambūrio organizatorių kvietimą, kartu su broliu Vytautu ir atvažiavo, atsivežė parodyti savo darbus. Gerbiamas Bronius, išsamiai papasakojęs patrankos veikimo principą, pažadėjo šį įspūdingą įrenginį atsivežti į respublikinį renginį – „Vaižgantines” rugsėjo mėnesį ir Malaišiuose saliutuoti už Vaižganto gimtąjį kraštą ir vaižgantiečius…
Renginio pabaigoje, sugiedojus „Deimančiukų himną”, visi talentai įsiamžino bendroje nuotraukoje. Paskui dar apžiūrinėjo parodas, vieni su kitais bendravo prie suneštinių vaišių stalo muziejuje.
Atsisveikinta iki kitų metų vasaros. O tuomet jubiliejinis- penktasis- Svėdasų krašto talentų sambūris sutaps su muziejaus 25- mečio minėjimu.
