Į teismų darbą siūloma įtraukti visuomenės atstovus, kurie dalyvautų sprendžiant svarbias bylas ir patartų teismui, kokį sprendimą priimti.
Pasak teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, diskusija dėl tarėjų, prisiekusiųjų ar visuomenės įtraukimą į teismų darbą vyksta beveik dešimtmetį.
„Teismų autoritetas, kaip žinoma, tikrai nėra aukštas. Nepasitikėjimas teismų sprendimais kai kuriais atvejais įgauna labai didelį mastą, ir teismų sprendimų nesupratimas – taip pat reali problema. Identifikuojant konkrečius atvejus, matosi, kad kai kurios bylų kategorijos ypač išsiskiria šituo aspektu – nepasitikėjimo, nesupratimo, tam tikro tikrumo nebuvimu. Todėl manome, kad būtent šitais atvejais reikia atsiliepti į visuomenėje ne kartą išsakytą lūkestį – įtraukti konkrečiai visuomenės atstovus į bylų nagrinėjimą, ir tikimės, kad tai padės išspręsti tas problemas”, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo ministras.
Teisingumo ministerijos parengtame Teismų įstatymo projekte numatyta, kad visuomenės atstovai galės dalyvauti pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose nagrinėjant administracines, viešojo intereso gynimo bylas, sprendžiant klausimus dėl korupcijos, taip pat nagrinėjant bylas, kur kaltinamas nepilnametis, sprendžiamas klausimas dėl bausmės iki gyvos galvos skyrimo.
Dalyvauti priimant sprendimus teisme galės ne jaunesni nei 21 metų ir ne vyresni nei 65 metų Lietuvos piliečiai, kurie yra veiksnūs, moka lietuvių kalbą, turi vidurinį išsilavinimą, nevartoja narkotinių medžiagų, nėra padarę nusikalstamos veikos, gyvena Lietuvoje ir nedirba valstybės tarnautoju, kariu ar politiku.
Visuomenės atstovų atranką organizuotų teismo, kuriame bus nagrinėjama byla, pirmininkas, atsitiktinės atrankos būdu iš Nacionalinės teismų administracijos sudaryto apygardos visuomeninių teisėjų sąrašo atrinkęs Teisėjų tarybos rekomenduotą skaičių (daugiau negu du) visuomeninių teisėjų. Jie būtų kviečiami dalyvauti pirmame nagrinėjamos bylos teismo posėdyje, kuriame būtų įvertintas jų tinkamumas atlikti visuomeninių teisėjų pareigas, šalys galėtų reikšti nušalinimus.
Numatoma, kad asmuo turės galimybę išsibraukti iš visuomeninių teisėjų sąrašų, tačiau, paskyrus asmenį visuomeniniu teisėju konkrečioje byloje, dalyvavimas joje būtų privalomas.
Visuomenės atstovai teismuose turėtų teisę gauti atvykimo į teismą ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensaciją, kuri būtų proporcingai skaičiuojama pagal tai, kiek laiko buvo atliekamos visuomeninio teisėjo pareigos, taip pat už bylos nagrinėjimo laiką visuomeniniam teisėjui būtų mokamas apylinkės teismo teisėjo dydžio atlyginimas. Šios pareigos būtų įskaitomos į darbo stažą. Asmuo negalėtų būti skiriamas būti visuomenės atstovu teisme daugiau nei 10 posėdžių per metus.
„Apskritai, suprantu, kad šitas visuomenės teisėjų institutas yra naujas mūsų teisinėje sistemoje. Anksčiau gyvavusi tradicija yra nutrūkusi, reikia kurti viską iš naujo. Visuomenės lūkesčiai yra dideli, teisinės institucijos ne visą laiką pasirengusios išklausyti tuos lūkesčius. (…) bylų kategorijos, mano supratimu, yra tos, kurios leidžia pradėti praktikoje taikyti šį institutą. Bet kokiu atveju, manome, kad po dvejų metų, kai tai būtų taikoma, reikėtų iš naujo įsivertinti, ar sistema veikia, veikia sklandžiai, ar reikia palikti tas pačias bylų kategorijas ar jas plėsti, kai kuriais atvejais siaurinti”, – kalbėjo R. Šimašius.
Teisingumo ministerijos skaičiavimais, visuomenės tarėjų instituto išlaikymas per metus kainuotų apie 5,2 mln. litų. Be to, dar kas 4 metus reikėtų skirti apie 120 tūkst. tarėjų atrankai.
R. Šimašiaus vertinimu, projektas Seimui galėtų būti teikiamas šioje pavasario sesijoje, o visuomenės teisėjai teismuose veiklą galėtų pradėti po metų.
Šiuos pakeitimus įtvirtinantis Teismų įstatymo projektas šiuo metu yra pateiktas visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti. Patikslintas po pastabų jis bus teikiamas Vyriausybei, o šiai pritarus – Seimui.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą yra sakiusi, jog pritaria tarėjų instituto įvedimui kai kuriose bylose, ir esą tai galėtų būti padaryta jau šiais metais.
Palankiai tarėjų atsiradimą teismuose vertina ir Premjeras Andrius Kubilius.
Apklausų duomenimis, teismų sistema Lietuvoje nepasitiki apie 65-70 proc. piliečių.
