Į tradicinių festivalių sąrašą būtina įtraukti cirką (Rievės. 2023-07-29)

Liepos pradžioje visoje Anykščių rajono teritorijoje dėl sausros paskelbusi ekstremalią situaciją, savivaldybė keikiasi, kad per Anykščių miesto šventę stipriai lijo. Jei tai būtų buvusi kokia nors Obuolinių šventė, dėl galų gale pasirodžiusio taip laukto lietaus rajono ūkininkai greičiausiai net būtų išėję į miesto gatves, galbūt net surengę prabangių traktorių paradą. O štai miestelėnai ir miesto svečiai lietaus išsigando ir į lauką išlindo tik po to, kai grupė „The Roop“ „pasiROOPino“, kad lietaus debesys išsisklaidytų ir miesto parkas virstų rankų jūra banguojančia diskoteka.

Tačiau kaži, ar šioje vietoje visą bėdą būtų galima suversti lietui. Dar niekada per Anykščių miesto šventę neteko matyti tiek žmonių, kiek jų susirinko į miesto šventės atidarymo ceremoniją. Vaizdas panašėjo ne į šventę, o į tuos pabodusius oficialių datų paminėjimus ir pasistovėjimus šalia paminklo Laisvei. Žinau – jei dabar kažkas man galėtų replikuoti, tai sakytų, kad nusiimčiau juodus akinius ir daugiau šypsočiaus. Buvau miesto šventėje tik su barzda, bet net ir ji kažkodėl vengė šventiškai plaikstytis, skambant iškilmingoms kalboms ir pliaukšint pavieniams plojimams.

Žinau, sulaukčiau dar ir tokios ar panašios replikos – „O tai ką, jūs norite per miesto šventę cirko? Kad meška pašoktų, klounai papokštautų?“ Vaikystėje cirką mėgau, tačiau prisipažinsiu, po to, kai ši meno sritis tapo ne tik smagiu šou po margaspalvės palapinės stogu, bet ir kasdienio gyvenimo dalimi, ėmiau abejoti, ar man patinka klounai.

Kol savivaldybės kabinetuose vis dar skaičiuojama, kiek dešimčių tūkstančių eurų buvo išleista Anykščių miesto šventei, komisija, kuri skirsto pinigus rajone vykstantiems tradiciniams festivaliams, vienam didžiausių alternatyviosios muzikos festivaliui po atviru dangumi – „Devilstone“ – nusprendė ženkliai nurėžti ir taip iki tol buvusią simbolinę finansinę paramą. Kaip sako patys „Devilstone“ organizatoriai, „Devilstone „į Anykščius neatėjo iš kažkur. Jis čia gimė ir užaugo. Tikras Anykščių festivalis. Per 1 tūkst. kilometrų nieko panašaus nėra, ką siūlo „Devilstone“. Taip, šis festivalis kartais šokiruoja, kartais šiurpina, kartais gąsdina, kartais miesto sienas išpaišo ir kartais pasaulinio lygio menininkų (Joan Cornellà, Hugleikur Dagsson) darbus bibliotekoje eksponuoja. Kartais ir apverstus kryžius į medžius sukelia, bet gražius ir spalvotus. Bet toks jau tas „Devilstone“? Rokenrolas. Niekam nieko blogo jis nepadarė, o visi, kas jame apsilankė bent kartą, greitai pamatė, kad nėra tas velnias toks baisus, kokį jį piešia atitinkamos personalijos.

Ir štai Anykščiuose prasideda cirkas – vos kelių žmonių saujelė nusprendžia, kad Anykščiams viso to nereikia, nors per „Devilstone“ į Anykščius atvyko, vietos verslui pinigus uždirbti padėjo per 4 tūkst. žmonių. Beje, per „Devilstone“ irgi lijo, bet priešingai, nei per Anykščių miesto šventę, miestas buvo gyvas, po jį vaikščiojo taikiai nusiteikę, isškirtiniai žmonės, kuriems priešingai, nei kažkam savivaldybėje, už gerą „vaibą“ negaila pakloti 100 ir daugiau eurų.

Anykštėnams liko cirkas, kurį galima būtų tęsti ir tęsti. Juk vertinant tradicinių festivalių organizatorių paraiškas, galima surinkti ir dar spalvingesnę komisiją. Kodėl į ją nepakvietus kokio nors kunigo, į devintą dešimtį įžengusios visuomeninkės, na, ir kokio žmogelio, gyvenančio Dainuvos slėnio prieigose? Kaip manote, kaip tuomet būtų įvertinta „Devilstone“ paraiška, nors ji ir atitiktų pačius aukščiausius standartus?

Į tradicinių festivalių sąrašą tiesiog būtina įtraukti cirką ir jam pumpuoti dešimtis tūkstančių savivaldybės biudžeto eurų. Turime vietinių klounų, po Šimonių girią jau vaikštinėja meška – bus linksma miestelėnams ir miesto svečiams.

O kaimiečiai tegul ir toliau sėdi savo sodžių bakužėse. Juk net per Anykščių miesto šventę viešuoju transportu pasiekti rajono centrą – misija neįmanoma. Bet lai kaimo žmonės nenusimena – cirkas į kaimus su spalvingais plakatais ir linksmais pažadais būtinai užsuks prieš rinkimus.