Prieš 26 metus kovo 11–ąją Lietuva pirmoji Sovietų Sąjungoje be išlygų paskelbė savo Nepriklausomybę ir pradėjo vykdyti savo valstybės politiką. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena tapo ne tik įrašu istorijos vadovėliuose, Lietuvos žmonėms tai buvo pamatinė vertybė, ant kurios laisvos šalies laisvi piliečiai pradėjo kurti visiems teisingą savo valstybę. Tačiau kas atsitiko, kad kaimynai mus aplenkė, kad Lietuvą palieka darbingiausi jos žmonės, dalis likusiųjų keikia valdžią, kurią patys ir išsirinko, o viešojoje erdvėje prisibijoma išsakyti savo nuomonės?
Petras BUTERLEVIČIUS, bajoras, Anykščių hidrometeorologijos posto stebėtojas, tautodailininkas:
– Dalyvavau mitinguose, su broliu Romu – Sąjūdžio suvažiavimuose, stovėjom Baltijos kelyje ir tikėjome, kad gyvensime gerai ir teisingai. Tačiau valdžią užgrobė buvę kolūkių pirmininkai, tie patys politrukai ir įvairaus plauko karjeristai. Po keliolikos metų pamačiau apsiverkusią pensininkę mamą, kuri paklausta, ko verkė, pasakė, kad ne tokios Lietuvėlės tikėjosi, man pasidarė graudu ir pikta. Ko tikėjomės, nepavyko. Akivaizdu, kad sėdim duobėj. Kol iš užsienio nesugrįš dabar išvykęs jaunimas, kol nepaims valdžios vairo ir nepradės tvarkytis kaip tikrose demokratinėse valstybėse, nieko nebus. Matau pavojų, kad dabar esantys valdžioje į ją visomis išgalėmis stumia savo vaikus ir anūkus.
