Trečiadienį Angelų muziejuje – Sakralinio meno centre vyko trečioji karališkoji Anykščių diena. Kultūros vakare „Karaliaus Žygimanto Vazos diena Anykščiuose“ anykštėnai sužinojo, kuo išsiskyrė karalius Žygimantas Vaza, kuris bent jau du kartus lankėsi Anykščiuose.
Istorikas Simonas Matulevičius renginyje pasakojo, kad karalius Žygimantas Vaza (1566 – 1632 m.) į Lietuvos istoriją įėjo kaip gana prieštaringas valdovas. Viena vertus, šis jėzuitų auklėtas valdovas valstybę įvėlė į ilgai su pertraukomis trukusius karus su Švedija, kurie valstybei buvo itin skaudūs, tačiau vienu metu Žygimantas Vaza buvo ne tik Lietuvos – Lenkijos, taip pat ir Švedijos karaliumi, o dar šiek tiek vėliau, jam valdant, lenkų ir lietuvių įgula valdė Maskvą.
Nors dažnai Žygimantas Vaza istorijoje pristatomas kaip „svetimas“ valdovas, tačiau istorikas susirinkusiems anykštėnams pristatė valdovo kilmę, kuri susijusi su Gediminaičių dinastija: „Pagal motinos liniją lietuvybė eina labai aiškiai“, – konstatavo S.Matulevičius.
Istorikas pasakojo, kad Žygimantas Vaza per Anykščius keliavo du kartus: 1589, kai vyko į susitikimą su tėvu Švedijos karaliumi Taline, ir 1601 metais, kai jau vyko karas su Švedija, į kurį Žygimantas Vaza įsivėlė po to, kai jį nuvertė nuo Švedijos sosto. Beje, istorikas pastebėjo, kad šis valdovas turėjo ir diplomatiją komplikuojančių savybių, kurios valstybei kainavo brangiai: „Turėjo būdo bruožą – jei pats negaliu, tai ir kitam neduosiu“. Ši pastaba sukėlė tylų salės juoką.
Taip pat įdomu tai, kad karaliaus kelias ėjo ne tik per Anykščius, bet ir per Svėdasus, o kelio, vedančio šio miestelio link, vietą tyrinėtojai nurodė buvus arčiau Šventosios upės, šiauriau dabartinio kelio.
S.Matulevičius pastebėjo, kad nėra duomenų, ką Anykščiuose, kuriuose buvo valdovui priklausantis dvaras, veikė Žygimantas Vaza, tačiau atskleidė, jog Anykščiai ne kartą matė dideles į karą besiruošiančios Lietuvos kariuomenės pajėgas.
1600 metais švedai įsiveržia į Livoniją, Lietuvos kariuomenės vadu paskiriamas Kristupas Radvila Perkūnas. „Išeina, įsakas lietuvių kariuomenei susirinkti iki 1601 metų balandžio 30 dienos Anykščiuose“, – pasakojo istorikas. Švedams vis labiau veržiantis į Livoniją, Lietuvos kariuomenė pajuda į karą, nelaukdama lenkų kariuomenės. Kariuomenė su švedais susirėmė dabartinėje Latvijoje, Kuoknesėje. Ten įvyko mūšis, kurį laimėjo lietuviai. Mūšis šaltiniuose įvardijamas kaip viena didžiausių sparnuotųjų husarų pergalių Lietuvos ir Lenkijos istorijoje.
„O tai momentas, kuris mane šiandien pradžiugino, tik šiandien jį pastebėjau: karalienė Ana Habsburgaitė, karaliaus Zigmanto Vazos žmona ir Onos Jogailaitės anūkė, taip pat keliavo kartu su karaliumi ir buvo Anykščiuose“, – susirinkusiųjų susižavėjimą sukėlusį atradimą pranešė istorikas. Kaip patvirtinantį šaltinį S.Matulevičius nurodė kartu su karaliumi vykusio vyskupo laišką, kuriame rašoma: „Mes išvykstame į Taliną, karalienė yra su mumis“.
Tačiau labai gali būti, kad į informaciją yra įsivėlusi klaida ir Anykščiams svarbią žinią dar reikia tikslinti. Kai 1589 metais karalius Žygimantas Vaza vyko į Taliną, Ona Habsburgaitė (vienos įtakingiausių Europos karališkosios giminės atstovė) dar nebuvo karalienė. Žygimantas Vaza vedė Oną Habsburgaitę 1592 metais, tai yra praėjus trims metams nuo vykimo į Taliną. Su Ona Habsburgaite Žygimantas Vaza taip pat negalėjo vykti per Anykščius ir 1601 metais, antrojo vizito metu, nes karalienė mirė 1598 metais. Antroji Žygimanto Vazos žmona Konstancija Habsburgaitė ištekėjo už Lietuvos – Lenkijos valdovo tik 1605 metais.
Tačiau jeigu net ir įvyko klaida ir anykštėnams svarbi informacija buvo paviešinta per skubiai, tai tik patvirtina, kad labai trūksta šio laikotarpio tyrinėjimų. Vakarą vedęs kultūrologas, buvęs kultūros viceministras Vytautas Balčiūnas tiek ankstesniame, tiek šiame karalių lankymuisi Anykščiuose skirtuose renginiuose akcentavo, kad trūksta duomenų, ir ragino istorikus anykštėnus jungtis prie Anykščių karališkosios istorijos tyrimo.
Renginyje istorikas S. Matulevičius ne tik pasakojo apie Žygimanto Vazos asmenybę: jis pristatė pavyzdžių, kaip Europos kurortai naudojasi karalių lankymosi juose duomenimis bei kaip yra naudojamasi karališkų kelių buvimo faktais.
Apie karaliaus Žygimanto Vazos portretus ir vaizdavimą dailėje pasakojo anykštėnė dailėtyrininkė Dalia Tarandaitė.
Kultūros vakarą vainikavo senosios muzikos ansamblio „Chiaroscuro“ koncertas.
Kita karališkoji Anykščių diena numatoma lapkričio 7 dieną. Ji bus skirta karaliui Kazimierui Jogailaičiui, kuris ne tik apsilankė Anykščiuose, bet ir pirmą kartą dokumente paminėjo Anykščių miesto vardą.
842040 581243I genuinely dont accept this specific article. Nonetheless, I had searched with Google and Ive found out that you are right and I had been thinking in the improper way. Keep on creating top quality material related to this. 723515