Rugpjūčio 11- osios rytas išaušo kaip po pagirių – slogus, gluminantis, it pūlinys pritvinkęs nuostabos, kad taip gali nutikti mūsų šalyje.
Spardomi, užlaužtomis rankomis, pargriauti ant žemės, kruvini žmonės, užfiksuoti ne Pietų Amerikoje, Maidane ar Minske, o prie Lietuvos Seimo.
Retai kada pasaulyje protesto mitingai būna ramūs. Gal tik Baltijos šalių žmonės buvo įpratę matyti galingą, bet taikią minios, it milžiniško prieštvaninio gyvūno, kolektyvinę jėgą. Koks gyvūnas judėjo rugpjūčio 10-ąją? Kas pažadino jo griaunamąją energiją?
Laukiantys mitingavusiųjų pasmerkimo geriau nuo šios vietos tegul liaujasi skaityti. Perjungia kitą kanalą, kaip sakydavome 1990- aisiais, kai aikštėse ir parkuose dešimttūkstantinės minios nesidaužė akmenimis ir Trispalvių kotais. Neketinu smerkti protestavusių žmonių ir dabar, nors žinau, kad viskas baigėsi akmenų mėtymu ir smūgiais įsakymą vykdžiusiems pareigūnams – neatmetama, kad mitinge prie Seimo buvo ir provokatorių, veikė kitų valstybių agentai, o gal būta ir vienų, ir kitų. Bet dauguma mitingo dalyvių vis dėlto buvo mūsų šalies piliečiai, reiškę savo įsitikinimus.
Pasmerkdama mitingą pasmerkčiau demokratijos idėją, nors nepritariu daugumai to mitingo reikalavimų. Kita vertus, aš pati, nors esu pasiskiepijusi, niekuomet nesidėčiau ir feisbuke rėmelio ,,Educated. Vaccinated”. Taip, aš savanoriškai sutikau vakcininuotis ir ,,vardan visuotinio imuniteto” (nelyginant ,,vardan tos Lietuvos”) sukūrimo dalyvauti medicininiame eksperimente, kurio galutinių rezultatų mokslas dar nežino. Renkuosi tikėti tais, kurie daugiau už mane išmano apie vakcinas. Nors nežinau, ar ilgesnėje perspektyvoje mano sveikata dėl to, kad pasiskiepijau, bus geresnė. Skiepijantys taip pat nežino. Sakė, kad pakaks dviejų ,,Pfizer” dozių, dabar kalba, kad reikės daugiau. Ką tai rodo? Kad mokslininkai nėra visiškai tikri – jie dar kelyje ir nerado atsakymo kaip įveikti virusą. Vakcinas kuria geriausių universitetų mokslininkai – netikiu, kad jie sąmoningai siekia pakenkti žmonėms, todėl, dėl visuotinio gėrio, sutinku leisti daryti eksperimentus su savo kūnu.
Bet tikėjimas tuo ir skiriasi nuo mokslo, kad tikėjimui nebūtini įrodymai. O mokslui būtini. Be įrodymų mokslo nėra, kaip ir nėra tokio mokslo, kuris būtų statiškas. Statiškos tik religijos. Dėl to suprantu tuos, kurie netiki vakcinomis ir nejaučia pareigos atiduoti savo kūną eksperimentams, tegul ir dėl bendrojo gėrio. Didžiausia vertybė žmogui yra jo sveikata ir gyvenimas, todėl nuspręsti už kitą žmogų, kaip jis turi elgtis su savo kūnu, niekas neturi teisės. Todėl su žmogumi reikia kalbėtis, įtikinti jį, o ne priversti. Dabar visi, kurių darbas kalbėtis ir susitarti, sėdi užsibarikadavę Seime ir bijo žmonių. O jeigu išsižioja, tai arba bara kaip vaikus, arba sapalioja apie narkotikus ir aną galą.
Paradoksas – COVID 19 prevencijai ir agitacijai skiepytis skirti milžiniški pinigai, vakcinų pakanka, tačiau pasiskiepijusiųjų stulpelis grafikuose beveik nebeauga. Banalus, grubiai sukaltas šūkis ,,Petys už laisvę“ (nedidelio proto meškiukas jį bus sugalvojęs) įkvepia skiepytis lygiai taip pat, kaip numirėlį kvėpuoti motyvuoja žvakė. Lietuvoje neliko kūrybiškų žmonių? O gal informacinių kampanijų pinigai sukasi išsisėmusiųjų komunikacijos specialistų rankose. Įtakingi Lietuvos žmonės nenori įsitraukti į švietimo akcijas. O gal protingi iš tiesų bijo skiepų?
Kur diskusijos apie skiepų naudą per nacionalinį kanalą su medicinos ir biologijos mokslų profesoriais, suprantama kalba surašyti ir vienas kitam bei logikai neprieštaraujantys Sveikatos ministerijos išaiškinimai ir tvarkos? Pavyzdžiui, kaip paaiškinti draudimą nevakcinuotiems užeiti į dideles parduotuves, bet leisti į mažas, kai žmonių skaičius ir vienose, ir kitose ribojamas priklausomai nuo ploto?
Kokios mintys, kai taip yra, gali suktis beveik dvejus metus trunkančių valdžios draudimų išerzintų, nuolat niekinamų, kad yra tamsūs ir gaunantys mažas pajamas runkeliai, vatnikai, o dabar dar ir apšaukti antivalstybininkais, žmonių galvose?
Riaušininkus prie Seimo (filmuotos medžiagos pakanka – juk ne 1991- ųjų Sausio 13- ta) teisėsauga nesunkiai nustatys. Už žmonių sambūrio provokavimą smurtauti ir smurtą Baudžiamasis kodeksas numato 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Provokatorių ir smurtautojų pavardės, tikiuosi, bus viešai paskelbtos, kad nekristų šešėlis taikiems mitingo dalyviams, kurie nesigriebė akmens.
Kažkaip taip ar panašiai taškai bus sudėti. Tačiau valdžiai pademonstravus riaušes malšinti apmokytus pareigūnų būrius, ašarines dujas, vandens patrankas, bet nepakeitus bendravimo taktikos ir kalbos tono, neinant į viešą dialogą su opozicija, o toliau opoziciją slopinant ir iš jos tyčiojantis, tautos susiskaldymas ir įtampa tik augs. Žmonės po specialiųjų priemonių panaudojimo pasijus dar labiau nesaugūs – užgniauš pyktį, slėps nepasitenkinimą, imsis savicenzūros. Bet kokios reakcijos vyksta, kai perpildytas kunkuliuojantis ir uždengtas indas toliau yra lėtai bet tolygiai kaitinamas, žinome iš mokyklinės fizikos.
Beje, ,,Šeimų marše“ nebuvo riaušių – sako, maršistai net šiukšlių po savęs nepaliko, tačiau prisiminkime, su kokiu pasimėgavimu apšviesti ir vakcinuoti niekino maršo dalyvius.
Mitingai ne tik sukrečia – jie ir praturtina. Pavyzdžiui, sužinojau, kad Lietuvoje yra ,,Celofanas“. O pernai išmokau naują frazę – ,,Fuck the police“. Ačiū dr. Tomui Baranauskui, kad priminė, jog plakatą su šiuo įkvepiančiu užrašu nešė mitinguotojai, tarp kurių žygiavo Aušrinė Armonaitė – viena iš Lietuvą valdančios partijos lyderių.
Dėl to prieš ieškant, kam pritaikyti BK straipsnį dėl masių provokavimo, verta pirma pasižiūrėti į veidrodį.
