Šeštadienio „Anykštoje“ publikacijoje „Ant Nepriklausomybės paminklo skeveldrų atsistojo tarybinis karys“ rašoma apie svetimų kariuomenių – Vokietijos ir Sovietų Sąjungos – karių kapines Anykščių rajone. Sovietai karą prieš vokiečius laimėjo ne tik mūšio lauke, bet ir kapinėse: jei sovietinių karių kapinės ir paminklai Anykščiuose ir Kurkliuose „blizgėte blizga“ po to, kai jas restauravo Rusijos federacija, tai Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės Troškūnuose pažymėtos bebaigiančiu supūti kryžiumi ant betoninio postamento ir mediniu ženklu „Vokiečių karių kapinės“. Maža to – jos net neįtrauktos į Kultūros paveldo departamento kultūros vertybių registrą. Kitų vokiečių karių palaidojimo vieta dar nykesnė – pakelėje į Andrioniškį dviejų per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių vokiečių karių kapavietę žymi tik sutręšusio kryžiaus liekanos.
„Anykšta“ klausė: „Kaip manote, kas turėtų rūpintis kažkada Lietuvą okupavusių valstybių karių kapinėmis – vietos bendruomenės, savivaldybė, valstybė ar tos valstybės, kurių kariai ten palaidoti? O gal jomis rūpintis nereikia, gal reikia leisti joms natūraliai sunykti, kad jos netaptų kulto vietomis komunizmo ar nacizmo rėžimų pasekėjams?“.
Antanas VERBICKAS, A. Baranausko ir A. Vienuolio–Žukausko memoralinio muziejaus direktorius: „Ilgainiui ir mūsų tautiečių dalis senųjų kapinių nunyksta, tačiau valdžia, vietos bendruomenės stengiasi jas paženklinti, nušienauti, prižiūrėti. Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kapai Troškūnuose paženklinti jau seniai, su nacizmu jie tikrai nesietini. Manau, daugiau dėmesio šių palaidojimų įamžinimui turėtų skirti valstybė, šalies ambasada, kurios kariai ten ilsisi“.
Saulius RASALAS, Andrioniškio seniūnas: „Kas dėl dviejų Latavos kaime palaidotų vokiečių, manau, kad tai turėtų būti savivaldybės „klapatas“ pažymėti bent jau palaidojimo vietą. Masinių palaidojimų kapais turėtų pasirūpinti tų valstybių, kurių kariai ten ilsisi, ambasados. Tai tų valstybių garbės reikalas. Juk Sibire lietuvius gerbia už tai, kad jie rūpinasi savo tėvynainių kapais. Jeigu kapinės įrašytos į Kultūros paveldo vertybių registrą, tokiais objektais turi rūpintis ir valstybė. Juk mažėja žmonių, mačiusių gyvus okupantus, tad ateis laikas, kai vokiečių ir rusų kapus vertinsime kaip dabar švedkapius. Teliks istorinė atmintis.“
Algimantas JURKUS, Kurklių seniūnijos seniūnas: „Istoriškai taip jau susiklostė, kad Kurklių mietelio centre yra tarybinių karių kapinės. Manau, jas prižiūrėti turėtume jau vien dėl to, kad jos yra priešais bažnyčią, centrinėje miestelio dalyje. Ten palaidoti žmonės, kurie ne savo valia atėjo į mūsų kraštą. Po mirties visi esame lygūs. Kita vertus, kadangi objektas yra įrašytas Kultūros vertybių registre, juo rūpintis turi ir savivaldybė, kurios funkcijas vykdydami, karių kapų teritoriją prižiūrime. O dėl paminklo, antkapinių plokščių sutvarkymo, kaip ir dera, pasirūpino Rusijos ambasada ir tai padarė už Rusijos federacijos pinigus. Mes ten nė lito neinvestavome.“
Gintaras RAŽANSKAS, J. Biliūno gimnazijos istorijos mokytojas: „Žuvusių kareivėlių mes nelaikome okupantais, jie – nekalti. Turime gerbti ir būti tolerantiški jų atžvilgiu. Pasirūpinti, be abejo, turi ir tų valstybių, kurių kareivėliai palaidoti, ambasados. Man patiko žurnalisto Arnoldo Lukošiaus straipsnis dėl Kurklių miestelyje esančių tarybinių karių kapų, kuriame buvo mintis, kad turi sugyventi žuvusieji Lietuvos savanoriai ir tarybiniai kariai“.
-ANYKŠTA
