Ilgio ežero pakrantė skatina pamatyti Lietuvos šventas vietas

Anykščių krašto tikintieji puikiai žino Molėtų rajono Alantos seniūnijoje esantį, Skiemonių parapijai priklausantį Janonių kaimą. Ši vietovė išgarsėjo po to, kai 1962 metų liepos mėnesį Janonių sodžiaus laukuose aštuoniolikmetei Ramutei Macvytei apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Gūdų sovietmetį maldininkai iš tų vietų buvo vaikomi, laužomi jų pastatyti kryžiai, šventa vieta būdavo užsėjama pasėliais, o pasimelsti susirinkę žmonės baudžiami „už kolūkio pasėlių mindymą“. Dabar pastatytoje koplytėlėje meldžiamasi, vasaros metu organizuojami atlaidai.
Vis dažniau anykštėnai išsirengia ir į kitą šventą vietą, esančią Zarasų krašte.
Ten, Ilgio ežero pakrantėje, įrengtas mini Kryžių kalnelis, tarsi muziejus ir šventovė po atviru dangumi, kurią gausiai lanko ne tik tikintieji, bet ir keliautojai.

Apsireiškimas… vandenyje

Tai, ką tikintieji išvysta Zarasų rajone, Imbrado seniūnijoje, galima pavadinti miniatiūriniu „Kryžių kalnu“. Žinoma, tikrajam, Šiaulių rajone esančiam „Kryžių kalnui“, šis neįprastas objektas prie Ilgio ežero dar neprilygsta. Tačiau ir čia, Imbrado krašte – Kvintiškėse- gausiai lankosi, meldžiasi, stato kryžius tikintieji, ežero vandenyje ir aplinkui esančioje pievelėje nuolat gausėja medinių, metalinių kryžių, šventų skulptūrų, netoliese iškilo ir didinga koplyčia.
Imbradas – kaimas Zarasų rajone, įsikūręs Imbrado ežero šiauriniame krante, netoli kelio Zarasai-Bradesiai-Obeliai. Seniūnijos centras, miestelis, kokių Lietuvoje gausu. Miestuko centre – architektūros paminklas – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, pastatyta 1787 m., rekonstruota 1891 m. Na, o Imbradas ypač pradėjo garsėti nuo 1968-ųjų, kuomet šiose apylinkėse atsirado…šventa vieta.
Tai atsitiko 1968 m. vasarą, naktį iš birželio 30-osios į liepos 1-ąją. Patį vidurnaktį šešiolikmetis Juozas Kriauklys kartu su savo pussesere septyniolikmete Albina Skvarčinskaite važiavo motociklu pas Albinos seserį į Meiriškėlių kaimą. Privažiavus prie upelio, ištekančio iš Ilgio ežero, motociklas netikėtai užgeso. O ežere tarp medžių jaunuoliai išvydo šviesą ir vandenyje stovinčią balta suknele apsirengusią nepaprasto grožio mergelę. Jos pečius gaubė gelsva skraistė, plaukai šviesoje žibėjo kaip auksiniai. Tokį vaizdą nustebę ir išsigandę jaunuoliai, net nenulipę nuo motociklo, stebėjo kokį trejetą minučių. Kai, persigandusi mergina pusbroliui riktelėjo, kad čia vaidenasi ir reikia kuo greičiau iš šios vietos skubėti, motociklas staiga pats užsivedė ir jie nuvažiavo. Kai po kurio laiko jaunuoliai tą pačią vietą aplankė, jie išvydo apdegusius, nurudavusius medžių lapus. Apie tai, ką regėjo nakčia Ilgio ežere, jie niekam nepasakojo.
Tačiau vieną naktį Albina susapnavo tokią pat paslaptingąją mergelę, kuri teiravosi, kodėl jinai niekam nepasakojanti tai, ką regėjo? Rytmetį mergina apie reginį ežere ir sapną papasakojo pažįstamam zakristijonui, tasai viską persakė klebonui Jonui Jatuliui. Netrukus vietiniai žmonės jau žinojo, kad Kvintiškių kaime Ilgio ežero pakrantėje jaunuoliams apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Stebuklingą vietą tuoj pat pradėjo lankyti tikintieji, čia atsirado ir pirmieji kryžiai.
Betgi tai buvo gūdūs sovietmečio laikai, „buldozerinio ateizmo“ metai. Tikinčių pastatyti kryžiai būdavo niokojami, draskomi, maldininkai iš ten vaikomi, prisidengiant melioracija, aplinkiniai vienkiemiai buvo išgriauti, gyventojai iškeldinti kitur. Savaime suprantama, stebuklą matę jaunuoliai apšaukti psichiniais ligoniais, ir jiems, ir bažnyčios tarnams buvo draudžiama apie tai kalbėti… Tačiau žinia apie Kvintiškėse esančią šventą vietą vis plito, tikintieji čia vis ėjo, važiavo, meldėsi, ežere ir šalia jo augo kryžiai…

Kintiškių koplyčia atgimė parėmus Europos Sąjungai

Ieškantiems šią vietą dabar nesunku surasti, nes nuo kelio Zarasai-Bradesiai-Obeliai ją nurodo rodyklės. Vieškelis link Kvintiškių pravažiuojamas, lygus, matyti, kad laikas nuo laiko jis patvarkomas, paremontuojamas. Nenuklysi važiuodamas, nepasuksi kitur, nes ten, kur atsišakoja ar sukasi kelias, yra nuorodos „į lankomą vietą“.
Jau iš tolo, ant kalvos, išvysti modernų statinį- koplyčią. 2002 m. spalio 5-ąją Panevėžio vyskupijos vyskupas Jonas Kauneckas pašventino būsimosios koplyčios pamatus, o 2014-ųjų birželio 30-ąją pašventino jau ir pačią koplyčią. Kol šis maldininkams taip reikalingas statinys iškilo, buvo meldžiamasi laikinoje koplyčioje.

Įgyvendinant projektą „Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus parapijai priklausančios koplyčios atgimimas“, lėšos buvo gautos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto, buvo pasinaudota ir Zarasų rajono savivaldybės skirta finansine parama, tikinčiųjų aukomis.
Ežero pakrantėje įrengtuose stenduose papasakota šios šventos vietos atsiradimo istorija, pateikti Albinos Skvarčinskaitės ir Juozo Kriauklio liudijimai, nurodyti Imbrado seniūnijos seniūno Vygirdo Žalkausko, Imbrado parapiją administruojančio Antazavės Dievo Apvaizdos parapijos klebono kun. Stasio Tamulionio, koplyčios rektoriaus kun. Remigijaus Kavaliausko telefono numeriai, pateikiama ir kitokia informacija.

Katalikų bažnyčia pripažįsta tik Šiluvos stebuklą

Katalikų bažnyčios hierarchai oficialiai pripažįsta tiktai vienintelį Švč. Mergelės Marijos apsireiškimą Lietuvoje, vykusį 1608 m. Raseinių krašte, Šiluvoje.
Tačiau netrukdoma melstis tikintiesiems ir kitose apsireiškimų vietose, kurių mūsų šalyje yra net 31. Tokių vietų sąrašas pateiktas Kvintiškių kaime esančioje metalo lentoje, kuri įkasta čia pat netoli pastatytų kryžių eilės.
Kvintiškių stebuklas Ilgio ežere nurodomas 22-uoju numeriu. Šioje informacinėje lentoje galima surasti ir nemažai pažįstamų Aukštaitijos vietovių, kuriose, liudininkų teigimu, įvairiu metu yra apsireiškusi Švč. Mergelė Marija – Dievo motina. Tai Gelvonų bažnyčia Širvintų rajone, kur stebuklas įvykęs XVI amžiuje (Nr.3), Molėtų rajono Skudutiškių kaimo laukai (4 numeriu paženklintas stebuklas įvykęs taip pat XVI amžiuje), nežinia kada stebuklas įvykęs Rokiškio krašte, Duokiškio kaimo laukuose netoli Kamajų (Nr. 12), Šimonių (Kupiškio r.) bažnyčia, kur Dievo motina apsireiškusi 1446 ir 1670 m. (Nr. 14), Molėtų rajone, Janonyse, netoli Skiemonių įvykęs stebuklas 1962 m. vasarą (Nr. 20) ir kt.

Daugėja kryžių, skulptūrų ir kitokių religinių simbolių

Švenčiausios Mergelės Marijos skulptūros ir įvairaus dydžio, ornamentuoti ar iš paprastos medienos sunerti kryžiai vandenyje puošia skaidrų ežero pakraštį. Toje vietoje ežeras negilus, tad be jokio vargo kiekvienas gali ten įbristi ir palikti šalia jau esančių skulptūrų ir kryžių ir savąsias relikvijas. Sutikti bebraidžiojantys po ežerą žmonės pasakojo, kad toje vietoje vanduo toks švelnus, skaidrus, taip raminančiai veikia, kad net nesinori eiti į krantą ir autis batais. Kiti atviravo, kad visa aplinka toje šventoje vietoje kažkokia neįprasta, nekasdienė, čia atsipalaiduoji, palieki visus rūpesčius. Aplinkui, kur tik akys užmato, vis matai kryžius. Pačių įvairiausių formų, dydžių, konstrukcijų, medžiagų. Antai, šalia pakrantės krūmelių keliomis eilėmis „išdygę“ nedideli, panašūs vienas į kitą keliolika vienodų kryžių. Nežinia, kas ir kokia intencija tuos kryžius čia pastatė, tačiau, tikriausiai, tai vienos šeimos ar giminės, o gal kokios vienos organizacijos, vieno darbo kolektyvo auka.
Kai kurie kryžiai įvardinti, be didelių pastangų perskaitysi užrašus. Šalia Romos katalikams būdingų kryžių yra ir pravoslavų kryžių su atitinkama šio tikėjimo simbolika, įrašais rusų kalba. Unikalūs metaliniai kryžiai, kurie sumontuoti iš motociklų ir automobilių dalių. Šiuos kryžius, matyt, pastatė baikeriai, motociklų ir automobilių sporto mėgėjai, melsdami sėkmės, laimingo kelio. O gal kuris nors kryžius atsirado pagerbti avarijų aukas? Užrašas ant vieno kryžiaus iškalbingai skelbia: „Palaimink mūsų kelius ir bekelę…“
Ežero pakrantėje jau susikaupė nemenka ir šventų paveikslų krūva, kai kurie jau išblukę, sudužusiais stiklais, aptrupėję, tikriausiai senokai šičia atvežti, pragulėję ne vienerius metus.
Kvintiškėse prie Ilgio ežero tikrai yra ką pasižiūrėti, kuo pasigrožėti ir pasidomėti. Šioje „mini“ kryžių „karalystėje“ gali ir pasimelsti, ir apie gyvenimo prasmę apmąstyti, ir pailsėti, ir nuo kasdieninių rūpesčių atitrūkti.
Na, o jeigu kas stebuklais netiki, jeigu nenori pripažinti tai, dėl ko čionai važiuoja tikintieji, niekas ir neverčia būtinai čia apsilankyti. Šis rašinys skirtas ne viskuo nusivylusiems skeptikams, niurgzliams pesimistams, bet tiems, kas domisi gimtojo krašto lankytinomis vietomis, ką vilioja ne užsienio šalių grožybės, bet visai šalia mūsų esantys traukos objektai. Būtent toks traukos centras yra ir netoli Imbrado…

Zarasų rajonas

Imbrado seniūnijos seniūnas Vygirdas Žalkauskas
Tel. 8 385 36011, 8 616 16063
El. p-tas: zarasu.imbrado@seniunija.gov.lt

Imbrado parapijos administratorius kun. Stasys Tamulionis
Tel. 8 616 90115

Kvintiškių koplyčios rektorius kun. Remigijus Kavaliauskas
Tel. 8 687 57969