„Vaižgantinių“ krėsle laureatas Liutauras Degėsys pozavo fotografams.
Rugsėjo 12-ąją Svėdasų seniūnijos Malaišių kaime šurmuliavo tradicinės „Vaižgantinės“. Žmonės iš visos Lietuvos rinkosi lietuvių literatūros klasiko Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėn.
Dvyliktoji respublikinė literatūrinė Vaižganto premija buvo įteikta poetui, filosofui, profesoriui Liutaurui Degėsiui už novatorišką literatūrinio meistriškumo ir aktyvaus pilietiškumo dermę publicistikoje ir eseistikoje.
O mažoji Vaižganto premija „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“ įteikta mokslininkui dr. Gvidui Kazlauskui.
Renginio vedėja, Anykščių kultūros centro direktorės pavaduotoja, režisierė Vilma Paulauskaitė šventę pradėjo seniesiems Malaišiams skirtu poeto Mykolo Karčiausko, čia apsilankiusio beveik prieš trisdešimt metų, eilėraščiu, ne tiktai pasveikino svečius ir svetelius, gausiai susirinkusius Vaižganto tėviškėje, bet priminė ir apie prasmingą jubiliejų. Juk Malaišiai netrukus sulauks garbingo 765-erių metų jubiliejaus.
Istoriniai šaltiniai liudija apie tai, kad 1255-ųjų metų spalio mėnesį pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo rašte dėl sėlių žemių perdavimo Livonijos ordinui tarp kitų vietų buvo paminėti ir Malaišiai. Tuomet, daugiau kaip prieš septynis šimtus metų, nebuvo žinomi daugelio miestų ir miestelių pavadinimai, o šios vietos vardas jau skambėjo.
Savo gimtine, alsuojančia istorine senove, visuomet didžiavosi Juozas Tumas – Vaižgantas, rašęs: „…Poetingas tai kraštas, pilnas giliausios senovės atminimų. Aš čia gyvenau gamtos padavimų įspūdžiais ir taikių žmonių meile. Tie veiksniai sudarė mano sielą, jais ir tegaliu save išaiškinti. Mano raštų tipai, vietų vardai, aprašymai ir padavimai iš čia semti, ne pramanyti…“ Todėl, pasak vedėjos, tokia istoriškai garsi, gamtos grožiu spinduliuojanti vieta tapo tiesiog traukos centru Vaižganto kūrybos gerbėjams, kurie kiekvieną rudenį susirenka į „Vaižgantines“.
Prieš prasidedant prestižinių premijų teikimo ceremonijai, tylos minute buvo pagerbtas Amžinybėn išėjusių Vaižganto premijos laureatų, aktyvių „Vaižgantinių“ dalyvių atminimas.
Respublikinės literatūrinės Vaižganto premijos, įsteigtos Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos, devynioliktąjį laureatą pristatė premijos vertinimo komisijos narys, Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos narys Gerimantas Statinis. Jis ir įteikė laureato diplomą bei menininko Stasio Leono Makaraičio sukurtą atminimo medalį poetui, filosofui, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Filosofijos katedros vedėjui profesoriui Liutaurui Degėsiui už novatorišką literatūrinio meistriškumo ir aktyvaus pilietiškumo dermę publicistikoje ir eseistikoje. Svėdasiškiai naująjį laureatą papuošė ąžuolo lapų vainiku, jį sveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Baura, Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus sveikinimą perdavė mero patarėja Donata Sabaliauskaitė.
Pasidžiaugęs prestižine premija, L. Degėsys prisipažino, kad jam labai patinka Vaižgantas, sugebėjęs pažvelgti į to meto įvykius, gyvenimiškas situacijas kitokiu žvilgsniu, kartais net su ironija ir tai sugebėjęs perteikti savo kūryboje. Laureatas pacitavo keletą Vaižganto frazių, apibūdinančių vienokią ar kitokią gyvenimišką situaciją, taip pat perskaitė ir savo gana šmaikščių, ironiškų apibūdinimų apie nūdienos problemas, kasdienybės peripetijas. Pagal jau spėjusią įsitvirtinti tradiciją, laureatas buvo pasodintas į tautodailininko Aleksandro Tarabildos sukurtą menišką „Vaižgantinių“ krėslą fotosesijai.
Svėdasų seniūnijos seniūnas Saulius Rasalas paskelbė dvyliktosios Vaižganto mažosios premijos „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“ laureato pavardę. Tokio apdovanojimo šiemet nusipelnė kraštietis mokslininkas, technologijos mokslų daktaras, docentas Gvidas Kazlauskas, garsėjantis patriotiška veikla, užmojais įamžinti ir pagerbti Vaižganto atminimą. Įteikus piniginę premiją (mecenatas – svėdasiškio verslininko Algimanto Čaplinsko vadovaujama UAB „Alauša“), uždėjus ąžuolo lapų vainiką, išklausius Seimo nario A. Bauros sveikinimą, rajono mero S. Obelevičiaus skirtus padėkos žodžius, priėmęs gėlių puokštes iš artimųjų, renginio organizatorių, pasėdėjęs „Vaižgantinių“ krėsle ir papozavęs fotografams, žodį tarė ir naujasis laureatas.
Jis teigė, kad šį įvertinimą ir pagarbos ženklą norėtų pasidalyti su šviesaus atminimo savo broliu – architektu Broniumi Kazlausku. Tai jie abu kartu organizavo 120 liepų alėjos, skirtos Juozo Tumo-Vaižganto 120-osioms metinėms, sodinimą Malaišiuose, Tumų sodybvietės tvoros ir Vaižganto biusto postamento remontą, partizanų kapų tvarkymą Kunigiškių kapinėse ir panašias akcijas. Doc. dr. Gvidas Kazlauskas kartu su laikraščio „Svėdasų varpas“ redaktoriumi Stasiu Gavėnavičiumi netgi įteikė Svėdasų seniūnui S. Rasalui visiems šio krašto gyventojams skirtą įrėmintą priesaką, kokių tikslų reikėtų siekti artimiausiu metu ir netolimoje ateityje.
Buvo pagerbtas, pasveikintas ir jaunimui skirtos kun. Aleksandro Papučkos vardo „Meilės ir gerumo“ premijos laureatas – Svėdasų Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos auklėtinis, daugelio konkursų dalyvis ir prizininkas, sporto entuziastas, pilietiškas jaunuolis, aktyvus visuomenininkas Gvidas Eigėlis, kuriam premiją įteikė mecenatas, Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ Garbės pirmininkas Algimantas Indriūnas, o sveikino ir šventės organizatoriai, ir parlamentaras, ir mero patarėja…
Dar keletui veiklių Svėdasų krašto žmonių, Vaižganto atminimo puoselėtojų, atsidėkodamas už jų entuziazmą ir pastangas, lietuviškas Trispalves įteikė parlamentaras Antanas Baura, o rajono mero Padėką patarėja Donata Sabaliauskaitė įteikė viešintiškiui tautodailininkui, medžio drožėjui Pranui Petroniui, kuris „Vaižgantinių“ išvakarėse visiems padarė malonią staigmeną – sukūrė ir savo iniciatyva padovanojo originalią trijų skulptūrų kompoziciją Vaižganto apysakos „Žemaičių Robinzonas“ motyvais.
Baigiant oficialiąją dalį, seniūnas Saulius Rasalas, padėkojęs visiems už dalyvavimą šventėje, išsakė ir nerimo žodžius. Malaišiams šį rudenį sukaks net 765-eri metai, ši vieta garsėja istorine praeitimi, kultūros paveldo objektais, šis kaimas žinomas kaip lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo, tautos švietėjo Juozo Tumo-Vaižganto tėviškė.
Tačiau dabar rengiamame Lietuvos Respublikos teritorijų bendrajame plane iki 2030 metų regionų lygmens sprendiniai ir prioritetai Svėdasų kraštą aplenkia, kultūros vertybių sąrašuose objektų, susijusių su Vaižganto bei kitų žymių žmonių gyvenimu, kūryba, lyg ir nebelieka. Todėl buvo pasiūlyta kreiptis į atitinkamas institucijas, kad ruošiamas Bendrasis planas būtų atitinkamai pakoreguotas. Tam šventės dalyviai entuziastingai pritarė ir aktyviai dėjo parašus po parengta peticija.
Pasibaigus oficialiajai renginio daliai dar niekas neskubėjo į namus. Ant senųjų pastatų sienų veikė dvi fotografijų parodos: Simona Bagdonaitė kvietė nuotraukomis prisiminti 2019-ųjų „Vaižgantines“, o Vytautas Bagdonas eksponavo parodą „Koks gražus gimtasis Vaižganto kraštas“. Utenos pulkininko Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės nariai visus vaišino gardžia šauliška koše ir žolelių arbata. Koncertavo kapela ,,Grieža”.
Kas norėjo, galėjo pasišildyti prie svėdasiškių miškininkų dovanoto laužo, įsigyti knygų ir suvenyrų vaižgantiška tematika.
