Lapkričio 12 d. Anykščių r. Kavarsko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro priešmokyklinukai ir pirmos klasės mokiniai su mokytojomis Rita Vanagaite bei Janina Sereičikiene vyko į Niūronių k. (Anykščių r.), kur jiems buvo vedama edukacinė programa „Prie balto Kūčių stalo“. Jos metu vaikai buvo supažindinti su šv. Kūčių ir šv. Kalėdų tradicijomis bei papročiais, susėsta už stalo ir 12 patiekalų ragauta, su Kalėdų seneliu bendrauta ir šokta.
Vos tik įėję į sodybos kiemą, buvome maloniai nustebinti – mus pasitiko edukatorė Rita Vasiliauskienė ir tikrų tikriausias Kalėdų senelis, linksmą melodiją akordeonu grodamas. Visi kaipmat įsisukome į ratelių ir šokių sūkurį – erdviame sodybos kieme, po kelionės, smagiai išsijudinome šokdami „Malūnėlį“, „Šiaudų batai“ ir kitus šokius.
Trobos viduje šilta ir jauku – spindi papuošta eglutė, iškūrenta duonkepė patalpą jau sušildžiusi. Mums susėdus, prisėdo ir Kalėdų senelis vaikučių pakalbinti, paklausinėti. Garsiai nuvilnijo vaikų „taip!“, kai senelis pasiteiravo, ar laukia mokinukai Kalėdų, ar dainelių ir eilėraštukų moka. Labai smagu laiką tokioje draugijoje vaikams leisti – su mielu Seneliu šnekučiuotis, dainuoti. Visažinis Senelis dar ir mįslių vaikams užminė. Negalėjo ilgai būti Kalėdų senelis su mumis – artėja šventės, dar daug reikalų jam likę. Kartu sudainavę „Džiaugsmingų šventų Kalėdų“, pamojavome Seneliui „Iki pasimatymo!“
Tolimesnę programą vedė sodybos šeimininkė R. Vasiliauskienė. Žingsnis po žingnio buvo prisiminta ir aptarta viskas, kas susiję su Kūčių vakariene: kas yra adventas; ką mes švenčiame per Kūčias; ką reiškia dalijimasis kalėdaičiu; kodėl 12 patiekalų ir kokie jie būdavo, ką simbolizuodavo; kaip būdavo švenčiama pagonybės laikais, o kaip krikščionybės; kodėl svarbu pavaišinti prosenių vėles? Ne tik aptarta, bet ir čia pat viskas pademonstruota: ant apeiginio stalo edukatorė bėrė šienelio, tiesė baltą staltiesę, dėjo šventos duonos, kryželį. Vaizdingai pasakodama, lektorė atnešė ir sudėjo ant stalo visus 12 patiekalų. Kokie jie? Be jau minėtos šventintos juodos duonos, buvo atnešta Kūčių pyrago, patiekalas Kūčia iš gerai išvirtų ir nugrūstų kviečių ar žirnių, taip pat ant baltos staltiesės dėta kūčiukų, spanguolių, medaus, obuolių, kisieliaus, aguonų pieno, daržovių, silkės ir krosnyje keptų, gražiai apskrudusių bulvių.
Žinoma, kadais patiekalų skonis kitoks buvęs: kisielius būdavo avižinis, duona vien tik iš miltų ir vandens kepta. Bet kiek esminių palinkėjimų prie Kūčių stalo būdavo išsakoma, kiek gilių prasmių suvokta iš biblinių siužetų ar iš senosios liaudies pasaulėjautos! Imk raudoną uogą (spanguolę), nes raudona spalva reiškia apsaugą nuo visų priešų ar nelaimių – nei laumių nužiūrėjimai, nei ligos bus nebaisu. Ragauk medaus, nes jį sunešė bitutės – šventi dievo sutvėrimai. Tik bitelė, kaip ir žmogus, sakoma, miršta. Vaikams medučiu besivaišinant linkima, kad darbštūs kaip bitutės būtų, kad savo namų nepaliktų ir juos atkakliai gintų. Kąsk obuolio ir visada atsimink, už ką Adomas ir Ieva iš Rojaus buvo išvaryti, prie ko priveda nepaklusnumas. Vaišinkis grūdų mišiniu, nes tai simbolizuoja būsimus derlingus metus.
Pagarbiai pasidaliję šventintos duonos gabalėliu (o dalijantis nepamiršta ir ką nors gražaus palinkėti!), sėdome valgyti simbolinės Kūčių vakarienės. Po vaišių edukatorė supažindino su įvairiais burtais. Vaikai juos čia pat galėjo ir išbandyti. Vėliau mokiniai praplėtė savo žodyną, bandydami atspėti troboje esančių ir naudojamų senovinių daiktų pavadinimus: sagonas, ližė, sviestmušė, kačerga (dabar vartotinas žodis žarsteklis), bezmėnas (dabar sakoma svertuvas).
Atsisveikinome širdy turėdami ypatingą jausmą – didelis Kalėdų stebuklas tikrai šalia. Tai artimiausi žmonės, tai mums duotas laikas…