„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras pavasarį išleido solidžią ir išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas.
Iš daugiau nei dviejų tūkstančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, politikų, pareigūnų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, pedagogų, medikų, verslininkų ir kitų įvairiausių sričių atstovų 36 galima vadinti Anykščių krašto šviesuoliais. Antrajame leidinio tome galima rasti tokių iš Anykščių krašto kilusių, ne vienerius savo gyvenimo metus šiam kraštui ir Lietuvai paskyrusių ar čia besidarbavusių asmenybių biografijas: signatarės, Antano Vienuolio progimnazijos direktorės Irenos Andrukaitienės, humanitarinių mokslų daktarės Dalios Dilytės-Staškevičienės, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pulkininko Gedimino Grinos, architekto dizainerio Kęstučio Indriūno, mokslininkų Valentino Kadūno ir Juozo Virbicko, teisėjo Egidijaus Laužiko, generolo majoro Almanto Leikos, mokytojos Irenos Meldaikienės, rašytojo Vytauto Račicko, muzikės prof. Aldonos Ručytės-Landsbergienės, skulptoriaus Leonoro Vytauto Striogos, monsinjoro Alfonso Svarinsko ir kitų.
Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.
Štai skulptorius Leonoras Vytautas Strioga teigia, kad „tik mylintis ir kuriantis žmogus gali būti asmenybe. Reikia drąsiai išlikti sąžiningu ir teisingu. Melas yra baisiau už išdavystę.“ Medžiočių kaime gimęs meninininkas surengė per 70 asmeninių ir dalyvavo daugiau nei 80 grupinių parodų, o 2001 m. jam įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. „Manau, kad svarbiausias mano laimėjimas yra tai, kad suradau savo temą ir stilių. Dabar darau tai, ką noriu daryti, bylodamas savąja kalba, kurią, viliuosi, mano gentainiai išgirsta“, – pasakoja L. V. Strioga.
Dar vienas Anykščių šviesuolis – Anykščių muzikos mokyklos fortepijono mokytoja metodininkė Irena Meldaikienė. Mokytoja labiausiai džiaugiasi sukūrusi metodą, padedantį sėkmingai ir sparčiai mokyti skambinti fortepijonu vaikus nuo labai ankstyvo amžiaus, ir išugdžiusi ne vieną puikų muzikantą. Jos mokiniai skina laurus ne tik respublikiniuose, bet ir tarptautiniuose konkursuose: „Mane džiugina, kad tokie jauni mano mokiniai (Guoda Indriūnaitė, Paulina Dūmanaitė, Milda Daunoraitė) jau turi savo klausytojus Frankfurte, Barselonoje ir Paryžiuje. Visi laimėjimai – septynios dešimtys laureatų vardų konkursuose, dešimt pergalių Balio Dvariono konkursuose ir laimėti didieji prizai, – manau, yra ne trofėjai, o mokytojo ir mokinių kelias į profesionalumą.“ I. Meldaikienė biografijoje pasakoja apie savo šeimą ir jai priklausiusį Sedeikių dvarą, anksčiau vadintą Pelyšų dvaru. Šį dvarą Nepriklausomybės pradžioje susigrąžinusi mokytoja džiaugiasi jame vėl įkūrusi kultūros židinį: „Vasaromis mėgstu kurti meninę aplinką dvare, į kurį užsuka įdomių asmenybių: senolio klevo pavėsy aktorius Algimantas Masiulis skaitė A. Baranausko „Anykščių šilelį“, V. V. Landsbergis ne kartą mąstydamas vaikščiojo Pelyšos pakrantėmis, senu pianinu kiekvieną vasarą ilsėdamasi dvare skambina dainininko A. Kučingio anūkė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Jūratė Šleinytė, o šeimos draugas prancūzų kompozitorius Bernardas Magny dvaro tema sukūrė penkių pjesių ciklą fortepijonui „Irenos albumas“, skirtą man ir mano mokiniams.“
Docentas, gamtos mokslų daktaras, geologas Valentinas Kadūnas, baigęs Anykščių rajono Skiemonių vidurinę mokyklą, yra pelnęs net dvi Lietuvos mokslo premijas: 1996 m. už monografiją „Lietuvos geologija“ ir 2005 m. už atlasų ciklą „Lietuvos paviršinių nuosėdų geocheminis įvertinimas“. „Didžiausi Lietuvos pasiekimai, matomi akimis, yra nauji statiniai miestuose ir sutvarkytos ar naujai pastatytos kaimų sodybos. Didžiausi pasiekimai, girdimi ausimis, yra informacijos gausa, įvairovė ir pateikimo būdai. O visais jutimais jaučiami pasiekimai yra prieš ketvirtį amžiaus nustebinusi neįsivaizduojama prekių ir paslaugų įvairovė ir galimybė keliauti po pasaulį (realiai ir virtualiai)“, – šalies pasiekimus knygoje apibendrina mokslininkas.
Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų, žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai apibendrino per 25-erius metus Lietuvos nueitą kelią. Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą apibendrinama naujoji Lietuvos istorija. Nors, atrodo, kalbama apie neseną laiką, tačiau apžvalgose gausu faktų, kuriuos jau esame primiršę ar nežinojome, čia gausu pavardžių ir istorinių, anksčiau niekur nepublikuotų nuotraukų. Greta įvairių sričių apžvalgų pateikiami ir valstybės institucijų, ministerijų bei didžiausių, seniausių, reikšmingiausių šaliai verslo įmonių pristatymai, kuriuose pasakojama šių įstaigų istorija, minimi svarbiausi čia veikę ar tebeveikiantys asmenys ir jų indėlis į Lietuvos pažangą.
„Valstybių istoriją rašo ne kokia nors nežinoma jėga, ne bevardė liaudis, o konkretūs žmonės. Ir tai, kas per dvidešimt penkerius metus buvo sukurta, iškovota, išmokta ar suvokta, padaryta konkrečių asmenybių. <…> Taip suprantu ir šios knygos paskirtį – kaip dokumento, kuriame užrašyti mūsų istorijos kūrėjų vardai“, – specialiai knygai „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ rašo Prezidentas Valdas Adamkus.
Apie jau nueitą Nepriklausomybės kelią žodžius šiai knygai tai pat parašė Prezidentė D. Grybauskaitė ir Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis, cituojama istorinė Prezidento A. M. Brazausko inauguracinė kalba. „Šiandien galime didžiuotis tuo, kad sėkmingai išlaikėme savarankiškumo egzaminą ir nuveikėme daug prasmingų darbų. Esame laisvi, stiprūs ir gerbiami tarptautinės demokratinės bendruomenės nariai, priklausome Europos Sąjungos šalių šeimai, mus saugo NATO“, – šio laikotarpio pasiekimus apibendrina Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Leidėjai rudenį išleis ir specialią anglišką šios knygos versiją, kuri taps puikiai valstybę pasauliui pristatančiu leidiniu. Be to, verslui aktualiausios ir Lietuvą kaip pažangios ekonomikos šalį pristatančios apžvalgos spausdinamos ir neseniai išleistame, bet po pasaulį jau keliaujančiame žurnale anglų kalba „Lithuanian Business Review“.
