Ketvertą mėnesių iškabojusi Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje dokumentų ir nuotraukų paroda „Algirdo Juliaus Greimo vaikystė” iškeliavo į Šiaulius. Prieš atvežant ją į Kunigiškius, kur daugiau kaip dvi dešimtis veikia muziejus, paroda buvo eksponuojama Marijampolėje.
Ketvertą mėnesių iškabojusi Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje dokumentų ir nuotraukų paroda „Algirdo Juliaus Greimo vaikystė” iškeliavo į Šiaulius. Prieš atvežant ją į Kunigiškius, kur daugiau kaip dvi dešimtis veikia muziejus, paroda buvo eksponuojama Marijampolėje.
Ši paroda, parengta humanitarinių mokslų daktaro prof. Karolio Rimtauto Kašponio iniciatyva jau buvo eksponuojama įvairiose mūsų šalies vietovėse, kur pasaulinio garso mokslininkui prof. Algirdui Juliui Greimui teko gyventi, mokytis ir darbuotis : Kupiškyje, Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, Paryžiuje (Sorbonos universitete, Suomijos kultūros institute Prancūzijoje, Mokslo apie žmogų rūmuose), Imatroje ir Helsinkyje (Suomija), Lietuvos ambasadoje Maskvoje ir kitur.
Prancūzų semiotikos mokyklos pradininko, vieno žymiausių pasaulio semiotikų prof. Algirdo Juliaus Greimo ( 1917-1992 ) vaikystė yra susijusi ir su Svėdasų kraštu. Kunigiškių pradžios mokykloje teko mokytojauti jo tėvui Algirdui Greimui. Pirmojo pasaulinio karo metais mokytojui teko palikti Kunigiškius ir apsigyventi Rusijos mieste Tuloje, kur jis darbavosi lietuvių karo pabėgėlių stovykloje. Čia, Tuloje, gimė ir būsimasis mokslininkas. Greimų šeima po kurio laiko vėl atvyko į Lietuvą, apsigyveno Kunigiškiuose. Julius Greimas vėl mokytojavo Kunigiškių pradžios mokykloje, o mokytojo šeima gyveno tos pačios mokyklos pastate. Taigi, būsimojo pasaulinio garso mokslininko prof.Algirdo Juliaus Greimo pirmoji gyvenamoji vieta Lietuvoje buvo kaip tiktai Kunigiškių kaimas.
Restauravus dar carizmo laikais statytą Kunigiškių pradžios mokyklos pastatą, jame įkurdintas muziejus. Būtent šių metų gegužės mėnesį, atidarant parodą muziejuje „Algirdo Juliaus Greimo vaikystė” kartu buvo atidengta ir pašventinta Atminimo lenta žymiems žmonėms, vienaip ar kitaip susijusiais su Kunigiškių pradžios mokykla. Čia buvo įamžintas buvusių šios mokyklos moksleivių lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto, išeivijos rašytojos Elenos Nakaitės- Arbienės (Alės Rūtos), dailininko Kajetono Sklėriaus, Lietuvos kariuomenės karininko sovietinių „gulagų” kankinio Alfonso Sklėriaus, buvusių mokytojų Juozo Jokšo, Antano Pliupelio ir kitų atminimas. Atminimo lentoje Kunigiškių muziejuje deramai pagerbti su mokytojas Algirdas Greimas bei jo sūnus prof. Algirdas Julius Greimas.
Muziejaus lankytojai parodos stenduose, kurie buvo parengti lietuvių ir prancūzų kalbomis, turėjo progos pamatyti daugybę fotonuotraukų ir dokumentų, pasakojančių ne tiktai apie garsaus mokslininko vaikystę, mokslo metus, bet ir jo artimuosius. Julius Greimas be Kunigiškių dar mokytojavo Kupiškyje, vėliau dirbo pradinių mokyklų inspektoriumi Šiauliuose ir Marijampolėje, o nuo 1934 m. jis tampa paskutiniu Nepriklausomos tarpukario Lietuvos burmistru Prienuose. Aktyvus visuomenininkas, šaulių organizacijos narys J.Greimas kartu su žmona Konstancija 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremti iš Lietuvos. Mokytojas pateko į Rešiotų lagerį Krasnojarsko krašte. Jau po pusmečio jo kaip” liaudies priešo” byla buvo nutraukta. Tačiau ta data (1942 m. sausio 23 d.) buvo ir Lietuvos patrioto, paskutiniojo Prienų burmistro mirties data. Kokiomis aplinkybėmis jis mirė, kur buvo palaidotas- nežinoma iki šiolei. Konstanciją Greimienę, tuo metu buvusią namų šeimininkę, nutrėmė į Kano rajoną Altajaus krašte.Po septynerių tremties ir kankinimų metų ji iš lagerio pabėgo ir net pasiekė Lietuvą. Tačiau 1949 metais Kaune ji buvo suimta ir vėl ištremta ten pat. Po Stalino mirties (1954 m.) grįžo į gimtąją Lietuvą, kur po dviejų metų mirė…
Kiek kitaip susiklostė garsaus mokslininko Algirdo Juliaus Greimo gyvenimas. Kadangi jo tėvas-mokytojas buvo kilnojamas iš vienos vietos į kitą, tad sūnui teko mokytis įvairiose mokyklose: Kupiškyje, Šiauliuose, Marijampolėje. 1934-1936 metais A.J.Greimas studijavo teisę Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Atsiradus skubiam prancūzų kalbos mokytojų poreikiui, paskyrus valstybinę stipendiją, 1936 metais jis buvo pasiųstas studijuoti į Grenoblio universitetą, kurį baigė 1939 metais. Grįžęs į Lietuvą, atliko karinę tarnybą, mokytojavo Šiauliuose, vadovavo valstybinei leidyklai. 1944 metais išvyko iš Lietuvos, apsigyveno Prancūzijoje. 1949 metais Sorbonoje apgynė daktaro disertaciją iš prancūzų kalbos istorijos. Nuo tada ir prasidėjo jo kaip mokslininko karjera. Dėstė Egipto, Aleksandrijos, Ankaros, Stambulo, Puatjė ir kituose universitetuose, skaitė paskaitas daugelio šalių mokslo bei mokymo institucijose, tame tarpe ir Vilniaus universitete. Prof.A.J.Greimas 1960 metais drauge su bendraminčiais Prancūzijoje įkuria Prancūzų kalbos tyrimų draugiją, iš esmės žymėjusią lingvistikos atgimimą toje šalyje, prieštaraujant tradiciniams filologiniams kalbos tyrimams. Jam buvo patikėtos Tarptautinės semiotikos asociacijos generalinio sekretoriaus, Tarptautinio semiotikos ir lingvistikos centro Urbine(Italija) mokslinio vadovo pareigos, šis mokslininkas laikomas vienu geriausiu pasaulio semiotiku. Šio profesoriaus darbų yra išversta į anglų, ispanų,italų, rumunų, rusų, vokiečių ir kitas kalbas, jo idėjos, semiotikos mokslo darbai plačiai pritaikomi ne tiktai kalbos moksle, bet ir psichologijoje, muzikoje, medicinoje,psichiatrijoje, mene, ekonomikoje, teologijoje, filosofijoje, istorijoje,informatikoje, sociologijoje, kriminologijoje. Todėl prof.A.J.Greimo pasekėjų yra daugelyje Europos šalių, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje. Šis mokslininkas, kurio vaikystė yra susijusi ir su Anykščių rajonu ( jam priklauso Kunigiškių kaimas, kur veikia Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus), pagrindė teoriją, kuri išdėsto ženklų sistemų sudarymo ir funkcionavimo universalius principus, tų sistemų ryšius ir sąveiką, sukūrė ištisą terminų tinklą ir praturtino semiotikos mokslą originaliomis sąvokomis, ženklų sistemomis. Semiotikos pagalba Pietų Amerikos šalyse stengiamasi surasti savo tautinę individualybę, suprasti savitos kultūros esmę, išaiškinant ir atstatant senąją Inkų civilizacijos tradiciją. Todėl prof. A.J.Greimo tyrinėjimų sritis, pasiekimai semiotikoje labai svarbūs Brazilijos, Argentinos, Čilės, Peru ir kitų Lotynų Amerikos šalių mokslininkams. Neatsitiktinai unikalios ir labai informatyvios parodos „Algirdo Juliaus Greimo vaikystė” sumanytojas ir autorius prof. Karolis Rimtautas Kašponis yra gavęs ne vieną prašymą pristatyti šią parodą būtent Pietų Amerikos šalyje. Kadangi itin primygtinai prašo šios parodos brazilai, iš Lietuvos pirmiausia stendai su nuotraukų, dokumentų kopijomis, pasakojančiomis apie pasaulinio garso mokslininką A.J.Greimą turėtų pasiekti šią šalį. O iš Brazilijos paroda keliautų po kitas Pietų Amerikos šalis. Kaip šių eilučių autoriui sakė prof.,dr K.R.Kašponis, kol kas iš Kunigiškių išvežta paroda dar „keliaus” po Lietuvą, o ateityje tikriausiai pasieks ir Braziliją, ir kitas egzotiškas šalis.
Akivaizdu, kad kalbininko, vieno iš semiotikos mokslo kūrėjų ir puoselėtojų prof. Algirdo Juliaus Greimo darbai, atradimai, tyrinėjimai yra svarbūs ir nūdienos mokslui, sėkmingai pritaikomi pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse.
Labai prasminga, kad, prisimenant šį mokslininką ir jo darbus, norima pažvelgti ir į pradžių pradžią, į garsiojo semiotiko vaikystę, jo dienas, prabėgusias tėvų ir protėvių šalyje- Lietuvoje. Beje, nors ir gyvendamas toli nuo Lietuvos, su ja ryšių mokslininkas niekuomet neprarado. Ir nors 1992 metais mirė Paryžiuje, jo palaikai buvo parvežti iš Prancūzijos į Kauną ir palaidoti Petrašiūnų kapinėse.
Nors Svėdasų krašto(Vaižganto) muziejuje Kunigiškiuose jau eksponuojamos kitos parodos, tačiau prof. K.R.Kašponio ir kitų geradarių dėka čia liko nemažai fotografijų, dokumentų, bylojančių ir apie buvusį Kunigiškių pradžios mokyklos mokytoją Julių Greimą ir jo sūnų prof. Algirdą Julių Greimą. Taigi, visi pageidaujantys muziejaus lankytojai su šia medžiaga turės progos susipažinti. Na, o ateityje, apkeliavusi dar ne vieną mūsų šalies ir užsienio vietovę, paroda „Algirdo Juliaus Greimo vaikystė”, be abejo, dar sugrįš ir į Kunigiškius…
552065 968017I undoubtedly did not realize that. Learnt something new today! Thanks for that. 706547