Iš Lenkijos į Anykščius – diskutuoti apie folklorą

Lapkričio 23-24 dienomis Lietuvoje vyko trečioji tarptautinė Lietuvos ir Lenkijos filologų mokslinė konferencija „XIX ir XX a. lietuvių ir lenkų tautosaka. Šaltiniai – literatūrinės transformacijos – interpretacijos“. Šiemet ją rengė du Lenkijos universitetai – Balstogės ir Mikalojaus Koperniko (Torunė), talkinant Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijai. Antrąją konferencijos dieną mokslininkai posėdžiavo Anykščiuose, A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame name-muziejuje.

Antrąkart Anykščius kaip mokslinių diskusijų vietą pasirinkę filologai pernai rudenį čia prisilietė prie Antano Baranausko tematikos. Šiemet dvi dešimtys konferencijos dalyvių, susirinkusių iš įvairių Lenkijos miestų, Baltarusijos ir Lietuvos, A. Vienuolio name muziejuje išklausė keturis pranešimus, vėliau diskutavo apie tai, koks svarbus folkloras tautiniam identitetui atskleisti, kaip jis įkvepia literatūros kūrėjus.
Mokslininkai šiemet kalbėjosi apie giliausius liaudies kūrybos klodus, atskiruose pranešimuose nuklysdami net į pagoniškąją Lietuvą ir jos įtaką lenkų romantizmui. Tiesa, Balstogės universiteto profesorius Andrejus Baranovas nepamiršo ir folkloro padarytos įtakos to paties A. Baranausko literatūrinei kūrybai.
Svečius priėmęs A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas pirmiausiai jiems papasakojo apie šiemet nuveiktą darbą, suartinusį Lietuvos ir Lenkijos kultūros žmones, – Seinuose pastatytą atminimo ženklą A. Baranauskui. Žinią, kad lietuvio vyskupo atminimą Seinuose rugsėjo 1-ąją pagerbė ir Anykščių krašto dovaną pašventino pats Elko (Lenkija) vyskupas Jerzy Mazuras, mokslininkai sutiko su džiugia nuostaba.
Konferencijos dalyviai žvalgėsi po A. Vienuolio memorialinį namą ir A. Baranausko klėtelę, labiausiai atkreipdami dėmesį į autentiškas archajiškąsias ekspozicijos detales, atpažįstamas ir be paaiškinimų lenkų ar kita jiems suprantama kalba.