Prie 'Anykščių vyno" - sunkvežimių su obuoliais eilės. Vidmanto ŠMIGELSKO nuotr.
Lietuviškų obuolių rūgštelė Lietuvos perdirbėjams atveria kelius į Vakarų šalių rinkas. Bendrovė „Anykščių vynas“ jau supirko 14 tūkstančių tonų lietuviškų obuolių tiek iš didesnių medelynų, tiek iš pavienių augintojų. Iš viso jų planuojama supirkti 20 tūkst. tonų.
Iš didžiosios dalies derliaus gaminamas sulčių koncentratas, taip pat ir vynas.
„Iš lietuviškų obuolių pagamintas sulčių koncentratas paklausus Vakarų Europoje, nes yra rūgštesnis, o tai sulčių gėrimų gamintojams yra didelis privalumas. Pavyzdžiui, Ukrainoje, Vengrijoje, kitose Pietų šalyse, netgi Lenkijoje, obuoliai yra saldesni. Koncentruotos obuolių sultys iškeliauja į Austriją, Lenkiją, Vokietiją“, – pasakoja „Anykščių vyno“ vyriausioji technologė Jūratė Žiūkienė.
„Anykščių vynas“ šiemet planuoja pagaminti apie 1200 tonų sulčių koncentrato. Vienam kilogramui koncentrato reikia 8 kilogramų obuolių.
Beje, išspaudus obuolių sultis likusios medžiagos nenueina veltui. Išdžiovintos obuolių išspaudos, kurių kasmet susidaro apie 600 tonų, eksportuojamos į Vokietiją. Iš jų gaminamas pektinas, naudojamas farmacijos ir maisto pramonėje.
Įmonė daugiausiai superka sultingų veislių obuolių – antaninių, pepinų, „Auksio“, „Bogatyr“, „Ligol“, „Lobo“. Jie daugiausia ir auginami Lietuvoje. Vietinių nedidelių ūkių ir pavienių žmonių obuoliai paprastai įvairesni, gardesni.
Šiemet daugiau obuolių užderėjo Pietų Lietuvoje, kiek mažiau Žemaitijoje. Tačiau bendrai derlius – geras. Obuolių supirkimas paprastai trunka iki spalio.
