Per pandemiją išpopuliarėjęs kapaviečių uždengimas plokštėmis vis dar domina žmones, tačiau ši paslauga užsakoma rečiau dėl išaugusių kainų. Akmens apdirbimo specialistai sako, kad pastaruoju metu dėl sumažėjusių tiekimų iš Rusijos ir Kinijos, rinkoje atsirado indiško akmens žaliavos, kuri pigesnė.
Kauno įmonės „Blyksnis“ savininkas Edgaras Ramanauskas teigia, kad akmens žaliava šiemet pabrango 10-15 proc., kainų augimas stebimas kasmet. Pernai, pasak jo, akmuo du kartus brango dėl energetinių išteklių kainų augino.
„Šiemet pasijautė ženklus užsakymų mažėjimas, tai ekonominio sunkmečio, išaugusios infliacijos pasekmė“, – BNS sakė E. Ramanauskas.
Pasak jo, kapavietės uždengimas plokšte kainuoja nuo maždaug 2 tūkst. eurų: „Šeimyninį kapą 2,5×2,8 metro uždengti pakaktų 5 tūkst. eurų, o naudojant indišką akmenį – iki 2,5 tūkst.“.
Tačiau Varėnoje įsikūrusios įmonės „Varėnos paminklai“ savininkas Aivaras Česnulis BNS sakė, kad kaina gali siekti ir nuo 700-900 eurų. Be kita ko, jis tvirtino, kad akmens kokybė yra vis geresnė, nes jis išgaunamas nebe sprogdinant, o išpjaunant.
„Yra ir skandinaviško, pavyzdžiui, suomiško, švediško, ir ukrainietiško labai pigaus akmens ir labai brangaus“, – sakė jis.
A. Česnulio teigimu, akmens kaina priklauso ir nuo to, iš kokio karjero išgautas – jeigu jis didelis, akmens kaina bus mažesnė, jeigu paties akmens yra mažiau – didesnė. Ukrainietiškas akmuo, pavyzdžiui, brango dėl to, kad sunku jį išgauti, brango darbo sąlygos, išgabenimas iš šalies, o Skandinavijoje – dėl to, kad brango elektra.
Anot E. Ramanausko, karas Ukrainoje lėmė, kad kapaviečių tvarkytojai renkasi akmens tiekėjus, vežančius žaliavas nebe iš Rusijos, o iš Kinijos, nes konteinerių kainos per kelerius metus atpigo nuo 10 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų.
Be kita ko, specialistai pažymi, kad neseniai atrasta Indijos rinka, kur akmuo pigesnis nei, pavyzdžiui, iš Rusijos ar Skandinavijos. Tačiau kai kurie pastebi, kad gali skirtis kokybė. Pasak E. Ramanausko, paprastai juodojo akmens iš Kinijos ir raštuoto iš Indijos akmens kainos panašios, bet nėra garantijos, kad jis po kurio laiko išliks toks pat, koks buvo pirkimo metu.
„Akmuo gali nublukti, sutrūkti. Iš Skandinavijos atvežamas akmuo apdirbamas Lietuvoje, o iš Indijos arba iš Kinijos atvežamas jau apdirbtas akmuo. Ir tu nežinai, kaip jį apdirbo – gal nekokybiškai, gal užlakavo bandant nuslėpti defektus“, – pasakojo E. Ramanauskas.
Todėl, pasak jo, akmens apdirbimo specialistai pataria vengti juodojo kiniško ir indiško akmens.
Kam tie akmens luitai.Kuo kukliau tuo geriau.
Visiems šnekoriams apie kapus, antkapius ir kainas patarsiu: Nuvažiuokite jūs į Lvovą ir aplankykite senąsias kapines. Jūs ten rasite tokias koplyčias, tokias skulptūras ir taip sutvarkytus kapus, kad žado neteksite. Po to į Paryžių, Madridą, Peterburgą, Maskvą… Ne kapai, o meno ir architektūros šedevrai!
Pasaulis gi nekaltas, kad lietuviai pusubagiais iki šiol gyvena!
O kaip paminklai atrodo Baltarusijoje, ten kur elektros pigiai gauni
Didziausias dvasios ubagas tai krakatuza.
Jus tu melagiu
Man labiau patinku gulet ant minkštas žemes, A ne ant akmeną.
Reikėtų pavadinime pažymėti, kad nors ir išaugo kainos tautiečiai vis dar plokštėmis apkloja artimųjų kapus…
Ką tokius pinigus lietuvaičiai suguldo ant kapaviečių mados vedini (išskyrus -jei nebėra kam prižiūrėt) -tai geriau pinigus skirtų sau dantims susitvarkyt, kad kol dar gyvi būdami galėtų jaustis nors kiek oriai ir nebijotų šypsotis. Mirusiam jau vistiek – kokia kaina akmens, kuriuo jį prispaus .O gyvieji turi šiandien kažkaip išgyvent ,,gerovės valstybėje,,
Man tai gražiausiai be jokių plokščių ,žemė išpurenta ir augalai. Laukiam ir nesulaukiam įstatymo,kada nebeleis darkytis,o bus kaip užsienyje ten stovi paminklas su užrašu ir tiesiog pievutė, žolė lengva nupjauti. Nereikės mesti tūkstančių ir plauti plokščių.Begalė firmų,o kainos kosminės.
Nelabai sulauksime Kainos klaikios.
Kokia „Trinkelizacijos ir akmens plokščių mada”, a ? Aš – buvęs gydytojas. Prieš keletą metų, blaiviai įvertinęs savo paties amžiaus ir sveikatos problemas, kurios su metais neišvengiamai tik blogės ir aš artimųjų kapo nebegalėsiu prižiūrėti, net aplankyti, aš priėmiau sprendimą atsisakyti ant savo tėvų ir močiutės kapo auginamų gėlių, tujos, šliaužiančių kadagių, ir uždengti akmens plokštėmis visą kapo paviršių taip, kad ten niekada neaugtų piktžolės. Juk gyvenu nebe Anykščiuose. Vėjas dulkeles ir spyglius atneš, lietus nuplaus ir bus ne gėda tokį kapą palikti vienišą amžiams tada, kai ir manęs gyvo nebebus. Taip ir padaryta. Ne mados vaikantis, ne prabangos ieškant, o ramiai ir racionaliai viską analizuojant. Manau, kad teisingai padariau ir kitus taip sumąstančius suprantu.
dėl savo padarytų sprendimų ir dar tam išleistų finasinių santaupų tikriausiai nė vienas neabejoja padaręs teisingai, bet… Ar užmūrydami žemės lpininėlį su ten palaidotais palaikais tikitės bent per dulkelią priartėti prie Faraonų ir jų tikėjimo kultūros?
Beja, žemės dėl tradicinio laidojimo kapų jau dabar trūksta…o po smiltimis sutilpdavo visi, kol neprasidėjo mūro iš trijų pusių mada.
Tau varžtelių smegenyse, o ne rajone žemės kapams trūksta! Ir dar kur?! Anykščių rajone! Per 33 nepriklausomybės metus virš milijono sumažėjo gyventojų Lietuvoje. Negimė, emigravo, numirė… Tai reiškia ir kapų vienu milijonu suvirš bus mažiau. O jam Faraonų laikai vaidenasi…
Pats nei vieno vaiko nepadarei,taip kad nieko neprisidejai..
Šita trinkelizacijos ir akmens plokščių mūrijimo mada kapavietėse taip pat turi praiti, kaip ir kitos mados užėjusios dėl žmonių tinginystės ir susivienodinimo kultūros, prarandant savają artimųjų amžinojo poilsio palaidojimo vietų tvarkymo ir pagarbos kultūrą.
Kokia čia tinginystė…Kaip kas nori taip tas daro..