Nijolė Sivickas de Mockus su sūnumi, buvusiu Bogotos meru Antanu Mockumi, ne kartą viešėjo Anykščiuose.
Į Lietuvą kurti filmo apie savo giminę atvykę dukart kandidatas į Kolumbijos prezidentus, buvęs Bogotos meras Antanas Mockus su motina, Pietų Amerikoje garsia skulptore Nijole Šivickas, įpusėjusia jau devintą dešimtį, viešėjo ir Anykščiuose
Svečiai buvo apsistoję rašytojo Rimanto Vanago namuose, aplankė Antano senelių – pokaryje Anykščiuose žinomo gydytojo, teismo medicinos eksperto Antano Šivicko ir jo žmonos Elenos – kapus senosiose kapinėse.
Juos lydėjo jaunas italų kino režisierius Sandro bei kolumbietė Lolita, kurie ir kuria filmą apie Mockų šeimą.
Nijolės Šivickas tėvas pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje 1940 m. liepos 13 d. A. Šivickas buvo suimtas, apkaltintas tėvynės išdavimu, kalintas Raseiniuose, Kauno IX forte, paskui ištremtas į Komiją (Rusija) ir 1940–1948 m. gyveno lageryje, ten dirbo gydytoju.
1948 m. sausio 13 d. jis buvo reabilituotas, kaltinimus pripažinus nepagrįstais. Visą šį laiką jo šeima ir artimieji laikė A. Šivicką dingusiu be žinios. Pasvalio rajone gimęs A. Šivickas grįžęs iš tremties apsigyveno Anykščiuose ir čia pasiliko iki gyvenimo galo.
Ne pirmą kartą tėvų ir senelių kapus Anykščiuose lankantys A. Mockus su savo motina N. Šivickas mielai ažiūrintys kultūrines mūsų krašto vietas, nepanoro nuvykti prie naujojo turistinio objekto – Lajų tako. Gal todėl, kad Bogotoje eskalatorius užkelia smalsuolius stikline kabina ant Monsserato kalno, pusę kilometro iškylančio viršum miesto ir išnyrančio jau aukščiau debesų…
Užtat svečiai apsilankė A. Baranausko klėtelėje, kur įdėmiai klausėsi giedamos jo poemos „Anykščių šilelis“, įsigijo jos garso įrašą, mielai fotografavosi su juos atpažinusiais turistais iš kitų Lietuvos vietovių.
Prieš kelerius metus Anykščiuose lankęsi Mockai buvo patekę į keblią padėtį – sutemus niekaip nerado kur pavakarieniauti. Šiuokart miesto centre juos svetingai pasitiko gastrobaras „Perino“ su itališku meniu ir maloniomis padavėjomis. Pakviesti R. Vanago, kolumbiečiai saulėlydį pasitiko legendiniame Peslių kaime.
Antradienį Vilniuje Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) buvo pristatoma N. Šivickas kūryba. Renginį vedė žurnalistas Rytis Zemkauskas.
Vakaro metu buvo pristatytas Lietuvoje lig šiol nerodytas N.Šivickas audiovizualinis kūrinys „Darbai ir refleksijos 1972–1980“. Susirinkusiesiems rodant skaidres su N.Šivickas darbais, pati autorė pakaitomis su A.Mockumi ir R.Zemkausku skaitė kūrinio tekstą, dalimis rodomą ekrane.
Į auditorijos klausimus N. Šivickas atsakinėjo noriai, atvirai ir tiesiai, taip neretai sukeldama publikos juoką. Kodėl kūrinyje vis kartojasi penkių motyvas? Nes turime penkis rankos pirštus. Kodėl autorė pagrindine savo medžiaga pasirinko molį? Nes jis buvo pigiausias. Ar jos kūrybai turėjo įtakos gyvenimas Lietuvoje? Turbūt ne. O ar žmonės Lietuvoje solidaresni nei Kolumbijoje? N.Šivickas tuo labai abejoja.
Menininkė teigė dirbanti ne dėl pinigų, tačiau jei kas ateina pirkti jos darbų, ji visad atidaro duris. Tiesa, N.Šivickas pabrėžė, jog užsidirbti šioje profesijoje nelengva, todėl visą gyvenimą ji tikėjusi ne įkvėpimu, o darbu. „Netikėjau įkvėpimu, o dabar pradedu tikėti,“ – sakė N.Šivickas.
N. Šivickas yra surengusi per 20 parodų visame pasaulyje. Jos darbus matė JAV, Prancūzijos, Australijos, žinoma, Pietų Amerikos publika. Tačiau Lietuvoje, o juo labiau Anykščiuose, N. Šivickas kol kas nesulaukė didelio dėmesio, nors jos keramikos kūriniai praturtintų ne vieną muziejų. Pavyzdžiui, Anykščiuose esančiam Angelų muziejui puikiai tiktų jos sukurtas angelas iš Andų kalnų molio…
