Graži ir jauki lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtinė- Svėdasų seniūnijos Malaišių kaimas- niekuomet nelieka be priežiūros. Svėdasų seniūnija kartu su asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejumi pastaraisiais metais kiekvieną pavasarį čia organizuoja aplinkos tvarkymo talkas, nuolat pasirūpinama, kad laiku būtų nušienauta žolė, surinktos lankytojų paliktos šiukšlės, sugrėbti nukritę medžių lapai.
Graži ir jauki lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtinė- Svėdasų seniūnijos Malaišių kaimas- niekuomet nelieka be priežiūros. Svėdasų seniūnija kartu su asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys”, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejumi pastaraisiais metais kiekvieną pavasarį čia organizuoja aplinkos tvarkymo talkas, nuolat pasirūpinama, kad laiku būtų nušienauta žolė, surinktos lankytojų paliktos šiukšlės, sugrėbti nukritę medžių lapai. Talkininkų pastangomis prieš pora metų buvo apgenėta 120 liepaičių, pasodintų alėjoje, vedančioje link Malaišių, minint Vaižganto 120-ąsias gimimo metines 1989-aisiais ir nuo to laiko dar niekuomet negenėtų. Svėdasų girininkijos darbuotojų dėka du pavasarius iš eilės buvo genimos aukštaūgių medžių šakos, kurios grėsmingai kybojo virš paminklo Vaižgantui bei etnografinio sodžiaus pastatų ir galėjo bet kada lūžti. Tačiau kad ir kaip rūpestingai ir geranoriškai talkino Malaišiuose miškininkai, netgi ir su aukštomis kopėčiomis nepavyko pasiekti kai kurių medžių sausų šakų ir jas nupjauti. Tuo tarpu kilus stipresniam vėjui aukštaūgių liepų, klevų, uosių ir kitų medžių šakos vis lūžinėjo, tad nuolat kildavo pavojus po Vaižganto gimtinę vaikštinėjantiems gausių ekskursijų dalyviams ar pavieniams turistams, šiame sodžiuje organizuojamų renginių dalyviams.
Šį pavasarį medžių genėjimu Malaišiuose pasirūpino anykštėnai komunalininkai. Gegužės trečiąją čia atvažiavo speciali automašina- bokštelis, kurio pagalba buvo įmanoma pasiekti ir labai aukštus medžius. Du kvalifikuoti, gerai savo darbą išmanantys UAB „Anykščių komunalinis ūkis” darbuotojai per keletą valandų išpjaustė visas sausas medžių šakas, rūpestingai apgenėjo Tumų sodybvietę juosiančias liepas, klevus, uosius. Šie medžiai Malaišiuose buvo pasodinti lygiai prieš aštuoniasdešimt metų- 1933-iųjų balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje, kai Kunigiškių kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto pradžios mokyklos bendruomenę pasiekė skaudi žinia apie buvusio jų mokyklos mokinio, vėliau tapusio rėmėju ir globėju, mirtį. Tuomet mokytojo Juozo Jokšo vadovaujami mokiniai Tumų sodybos vietą apsodino medeliais. Ištisus dešimtmečius medžiai augo, bujojo, stiebėsi į aukštį ir per tą laiką kai kurie žalieji „paminklai” nei karto nebuvo apgenėti. Kai kurių medžių šakos net užgožė Vaižganto paminklą bei kitus kultūrinius- istorinius etnografinio kaimo akcentus.
Dabar sumanių komunalininkų pastangų dėka Vaižganto gimtieji Malaišiai tapo dar gražesni, patrauklesni ir šviesesni. Už gautą valstybės paramą viešuosius darbus dirbantys Vaitkūnų ir Kunigiškių kaimų gyventojai visas komunalininkų išgenėtas medžių šakas rūpestingai surinko, sunešė į krūvas, išvalė aplinką.
Artimiausiu metu patalkinti į Malaišius ruošiasi atvykti ir Kauno anykštėnų būrys, taip pat Vaižganto giminaičiai ir kiti geros valios žmonės.
