Iš Anykščių kilę istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas dr. Gintautas Zabiela mano, kad statybos ant Vilniaus ir Ukmergės piliakalnių yra blogis, tačiau neprieštarauja paaukoti Šeimyniškėlių piliakalnį medinės pilies statybai.
Šią savaitę „Alko“ radijo laidoje „Aktualioji istorija“ iš Anykščių kilęs istorikas Tomas Baranauskas, dirbantis Vilniaus edukologijos universitete, ir Šeimyniškėlių piliakalnį tyrinėjęs archeologas, mokslų daktaras Gintautas Zabiela, kuris irgi kilęs iš Anykščių, kalbėjosi apie tai, kas daroma su Lietuvos piliakalniais, šiemet minint Piliakalnių metus.
Beje, anykštėnai mokslininkai laidoje visai neminėjo jau skandalinga tapusios medinės pilies statybų istorijos ant Anykščių Šeimyniškėlių piliakalnio. Pasiteiravus jų nuomones, mokslininkai tvirtino, kad nei savi, nei europiniai pinigai šio piliakalnio nesužalos. Dr. G. Zabielos įsitikinimu, net ir tai, kad sustojo statybos, nėra blogai. Pask jo, tai taškas, iš kurio nesunku sugrįžti į pradinę padėtį.
Vilnius ir Ukmergė – netinkami pavyzdžiai
Laidoje, kuri vadinosi „Kodėl griūva Lietuvos pilys?“, pašnekovai sutarė, kad prieš akis regėdami griūvantį Vilniaus Pilies kalną, „galime suprasti, kad šioje srityje ne viskas gerai“. Istorikai nagrinėjo klausimus, kodėl griūva Vilniaus Pilies kalnas, kokią įtaką tam padarė ant kalno atsiradęs funikulierius, ką daryti su Pilies kalnu toliau ir t.t. G. Zabielos manymu, kalną darkantį funikulierių reikėtų išvis demontuoti.
Taip pat laidoje buvo kalbama ir apie tai, kad dalį Lietuvos piliakalnių gali pražudyti europiniai pinigai. Kaip pavyzdys buvo pateiktas Ukmergėje esantis piliakalnis. Jis, kaip ir Vilniaus pilies kalnas, buvo „išlaisvintas“ iš medžių dar praeitą rudenį. „Šis piliakalnis pastaruoju metu atsidūrė visuomenės dėmesio centre. Į mane kreipėsi žmonės, kad tvarkant piliakalnį kažkas daroma negerai, buvome ten nuvažiavę. Pirmiausia paklausėme, ką čia ketinama daryti. Gerai yra tai, kad nuo piliakalnio pašalinti medžiai, o pagal projektą planuojama įrengti taką. Iki šiol buvę takai buvo kylantys serpentinu, supuvę, o dabar takas planuojamas įrengti žiedu, jis juos beveik visą piliakalnį. Tačiau čia visi teigiami piliakalnio tvarkymo darbai ir užsibaigia. Paaiškėjo, kad kažkokio aiškaus projekto, išskyrus taką, nėra“, – sakė G.Zabiela.
O dabar, siekiant „įsisavinti“ europinius pinigus, Ukmergės piliakalnį, anot G. Zabielos, norima paversti „kalėdine eglute“, apkarstyta lemputėmis, netgi nepaisant to, kad tai pakenks pačiam piliakalniui. „Vizijose yra tai, kad piliakalnį norima aptverti kažkokia tvora, sumontuoti 160 blizgančių kuoliukų, juose įmontuoti šviestuvus. Tų šviestuvų esmė yra tokia, kad rodytų piliakalnio kontūrą. Mokslinės archeologinės komisijos nariai nuvažiavę taip ir klausė: „Tai iš piliakalnio bus padaryta girlianda?“. Mes paprašėm, kad jie atvežtų projektą, bet dabar yra pauzė, jie (ukmergiškiai,- red. past.) nieko nepristatė, pristatyti kažkokie paveikslėliai, nieko bendro neturintys“, – sakė G. Zabiela. Kai T. Baranauskas paklausė, kas yra yra šitų dalykų iniciatorius, G. Zabiela sakė, kad turbūt Ukmergės savivaldybė. „Bet už to slypi blogas dalykas. Na, kaip blogas, jeigu blogai panaudosi – europiniai pinigai“, – liūdnai kalbėjo G. Zabiela.
Pask jo, Ukmergės piliakalnį už europinius pinigus bandoma paversti kažkokia „šviečiančia atrakcija“. „Aš klausiau, ar jūs bandėt kaip nors apšviesti piliakalnio šlaitus? Juk čia yra mūsų paveldas, eksperimentuot negalim. Apšvieskim kokį paprastą kalną. Nepatiks – demontuosim, ten mes nieko nesugadinsim. Mums svarbu, kad piliakalnis nebus ardomas. Teko važiuot pro šalį, matosi, kad vyksta kažkokie darbai. Jokių duomenų, kad šituos darbus būtų prižiūrėjęs archeologas. Perduoti šitie duomenys kompetentingoms institucijoms, kad išsiaiškintų, kas ten žiūrėjo, nes jeigu ne – reikia skaičiuot žalą, tai ardymas tikrąja to žodžio prasme. Ir visa tai vyksta miesto centre“, – stebėjosi G. Zabiela.
G. Zabiela priminė, kad tokie dalykai vyksta Piliakalnių metais. „Piliakalnių metai nukreipti į tai, kad prisiminkim, saugokim, o čia – priešingai. Mes taip pripratom sakyt viena, o daryt priešingai, kad jau nebesusilaikom niekur“, – piktinosi G. Zabiela.
Pilies edukacija nusveria kitus faktorius
„Anykštai“ paklausus, ar vis dėlto medinės pilies statybos ant Šeimyniškėlių piliakalnio Anykščių rajone kuo nors skiriasi nuo minimų pavyzdžių, istorikas T. Baranauskas juokavo, kad, sakykim, kaip Ukmergės atveju, „lemputės nebuvo visiškai tai, kas būdavo ant piliakalnių“.
Istorikas mano, kad Anykščiuose vieta naujajai piliai parinkta tinkama, o pati pilis turės nemažą edukacinę reikšmę. „Kalbant apie Anykščių statybas, reikia suprasti, kad tai vienintelė paruošta vieta, kur galima statyti pilį, nes šis piliakalnis archeologų ištirtas. Esmė yra ne tiek statybos, kiek archeologiniai tyrimai. Iš kitos pusės, Lietuvoje turime nemažai piliakalnių, bet nė vienos vietos, kuri parodytų, kaip maždaug atrodė pilys ant tų piliakalnių., – sakė T. Baranauskas „Anykštai”.
Vis dėlto jis pastebėjo, kad medinės pilies statybų, kurias pradėjo anykštėnai, užmesti negalima. „Buvau neseniai, mačiau, kas ten darosi. Jeigu liks taip, kaip yra, tada negerai, – teigė T. Baranauskas,- o jei galiausiai padarys pagal projektą, tai bus nieko“.
Paklausus, ar, jo nuomone, statybos ant Šeimyniškėlių piliakalnio vizualiai nesužalos šio vieno gražiausių ir vaizdingiausių Anykščių rajono kampelių, T. Baranauskas sakė manantis, kad statybos neturėtų pakenkti piliakalniui.
„Yra paruoštas rimtas projektas, kaip turi atrodyti pilis. Žinoma, yra elementų, kurie neatrodo autentiškai, sakykim, dabar įrengtas kelias į piliakalnį, tačiau tikiuosi, kad jis yra laikinas“, – sakė „Anykštai“ T. Baranauskas.
Taškas, iš kurio dar galima
sugrįžti
Archeologas dr. G. Zabiela sakė, kad europiniai pinigai išties kelia pavojų Lietuvos piliakalniams. „Tai liūdnas atvejis, geriausias pavyzdys – Ukmergė. Kiek žinau, jie piliakalnio sutvarkymui buvo gavę apie milijoną litų. Už tiek buvo galima visą piliakalnį gerai sutvarkyti. Bet buvo pinigų, bet nebuvo proto – buvo atidėliojama iki to laiko, kai liko keli mėnesiai. Vadinasi, nebuvo supratimo, kaip tą piliakalnį sutvarkyti. Daug kur pas mus taip – arba trūksta pinigų, arba jų yra, bet nemokam tinkamai panaudoti“, – teigė archeologas G. Zabiela.
G. Zabielos teigimu, Ukmergės piliakalnis yra praktiškai netyrinėtas. „Šeimyniškėlių piliakalnis yra bene vienintelė išimtis plačiam regione, jis yra ištirtas“, – kodėl ten galima statyti pilį, o ant kitų piliakalnių to daryti nepageidautina, aiškino G. Zabiela.
Į klausimą, kodėl jis ukmergiškiams siūlo apšviesti paprasčiausią kalną, o anykštėnams derėtų pilį statyti ant istorinio piliakalnio, G. Zabiela sakė, kad yra vienas esminis skirtumas. „Žinoma, yra skirtumas tarp rekonstrukcijos istorinėje vietoje ir šiaip statymo ant bet kokio kalno. Čia jau būtų visiškai holivudinis variantas“, – aiškino G. Zabiela. Kaip tokios „holivudinės“ statybos pavyzdį jis pateikė šiemet su Anykščių rajono meru Kęstučiu Tubiu aplankytą Ukrainą, kur maždaug 10 hektarų plote netoli Kijevo statomas senojo Kijevo miesto maketas. „Įspūdis milžiniškas, mastai dideli, tačiau statoma ne istorinėje vietoje, tai daugiau turistinis objektas“, – sakė G. Zabiela.
Archeologas sakė, kad nepaisant to, kad medinės pilies statybos ant Šeimyniškėlių piliakalnio įstrigo, dar nieko baisaus dar nėra įvykę. „Nežinau, kokioj fazėj yra dabar statyba. Kiek suprantu, įšalo pačioj pradinėj fazėj. Tai nėra blogai, nieko dar tokio neįvyko – galima sugrįžti į pradinę padėtį nesunkiai. Kelias supiltas, bet jį galima demontuoti, viršuje sudėti velėnas, kurias nuskuto statybininkai. Būtų žymiai blogiau, jeigu būtų kažkas padaryta ir palikta. Sakykim, kaip projektas, patvirtintas prieš dešimtmetį, siūlė kažkokias gelžbetonines konstrukcijas sukišti. Jei jos būtų sukištos ir tada statyba užšaldyta, tada jau būtų blogai“, – sakė G. Zabiela.
Dalis mokslininkų pilies
statyboms nepritaria
Jau rašėme, kad prieš dešimtmetį medinės pilies statybų ant Šeimyniškėlių piliakalnio idėją skeptiškai vertinę Vilniaus universiteto profesoriai archeologas Aleksiejus Luchtanas ir istorikas Alfredas Bumblauskas, savo nuomonės nepakeitė – jie tebemano, kad istorijos edukacijai iš šiuolaikinėmis technologijomis pastatyto viduramžių pilies muliažo nebus jokios naudos. Prof. „A. Bumblauskas „Anykštai“ sakė, kad jį Anykščių meras K. Tubis buvo nusivežęs ant piliakalnio, bandė įtikinti, jog naujas projektas būsiąs labai originalus. Tačiau, profesorius kalbėjo, kad jis apskritai yra prieš istorijos rekonstrukciją. Prof. A.Luchtanas „Anykštai“ kalbėjo, kad statybų prasmės jis nesuprantąs. „Prancūzijoje statoma senomis technologijomis, viskas filmuojama. Jeigu būtų statoma senomis technologijomis, pilies statybos turėtų edukacinę prasmę. O dabar „traktoriniais metodais”… Kas iš to?” – retoriškai klausė profesorius. Pasak mokslininko, tai lyg ir žaidimas istorija, tačiau tokiam žaidimui piliakalnis nėra reikalingas“ (Vidmantas ŠMIGELSKAS „Medinė pilis siurbia pinigus“, – „Anykšta“, 2017-05-27“.
Anykštėnai stipriai įklimpo ir finansiškai – Medinės pilies projekto korekciją už 27 tūkst.eurų atlieka UAB „Urbanistika“. Šį pavasarį savivaldybė už beveik 5 tūkst. eurų iš UAB „Eurointegracijos projektai“ pirko medinės pilies investicinį projektą ir rinkodaros planą. Beveik 15 tūkst. eurų kainavo laikinojo kelio nutiesimas ant Šeimyniškėlių piliakalnio. 2 tūkst.420 eurų rajonui kainavo UAB „Povilo Gurklio firma“ įrengtų pamatų ekspertizė, kurie kaip paaiškėjo, įrengti netinkamai. Rajono gyventojai sumokėjo ir už Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio su svita vizitą į Kijevą, kur anykštėnai sėmėsi patirties kaip statyti medines pilis. (Vidmantas ŠMIGELSKAS „Medinė pilis siurbia pinigus“,- „Anykšta“, 2017-05-27“.
