Antradienį, Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentūroje įteikė 2015 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šešiems menininkams. Nacionalinės premijos dydis – 30 400 eurų.
Garbingas premijas pelnė muzikologas Algirdas Jonas Ambrazas, muzikas Leopoldas Digrys, aktorius Dainius Gavenonis, rašytoja Giedra Radvilavičiūtė, skulptorius Vladas Urbanavičius ir grafikė Janina Grasilda Žilytė (Birutė Žilytė).
„Jūs turite dovaną matyti toliau, girdėti aiškiau, jausti giliau ir galite tuo dalytis su kitais. Įkūnytos jūsų mintys padeda mums aiškiau suvokti pasaulio visumą ir detales, įprasminti kasdienį gyvenimą ir istorijos vingius. Todėl Lietuva jums yra dėkinga už atkaklumą einant savo kūrybiniu keliu, už ištikimybę pašaukimui ir už jūsų kūrinius”, – Nacionalinės premijos laureatams sakė Prezidentė.
Pasak Valstybės vadovės, premija yra dėkingumo išraiška už tai, kad šių kūrėjų darbuose visada buvo ir yra daug vietos Lietuvai ir jos žmonėms.
Nacionaline premija už fundamentalius XX amžiaus lietuvių muzikos tyrimus įvertintas muzikologas A. J. Ambrazas parašė 10 knygų, paskelbė per 100 straipsnių. Skaitė pranešimus ir paskaitas apie Lietuvos muziką ir muzikos gyvenimą tarptautinėse konferencijose, parengė spaudai Juozo Gruodžio, Konstancijos Brundzaitės kūrinių ir raštų rinkinius.
Muzikologas L. Digrys Nacionaline premija įvertintas už Lietuvos vargonų mokyklos atgaivinimą ir plėtojimą. Per gyvenimą jis surengė daugiau kaip 2000 vargonų muzikos koncertų. Suredagavo ir pirmasis atliko lietuvių ir kitų tautų kompozitorių kūrinių vargonams. Jo iniciatyva 1962 m. atkurta vargonininkų specialybė tuometėje Lietuvos konservatorijoje, nuo 1968 m. pradėti rengti Vilniaus vargonų muzikos festivaliai, M. K. Čiurlionio pianistų konkursas 1968 m. išplėstas į pianistų ir vargonininkų konkursą. Dėl jo nuopelnų naujus vargonus įsigijo Lietuvos nacionalinė filharmonija, Vilniaus arkikatedra, Šv. Kazimiero bažnyčia, Bonifratrų bažnyčia, Lietuvos konservatorija.
Savo trumpoje kalboje L. Digrys dėkojo būtent už tai – už aukštą jo muzikinės ir organizacinės veiklos įvertinimą, siekiant atgaivinti Lietuvos vargonų mokyklą.
Žinomam aktoriui D. Gavenoniui Nacionalinė premija teko už šiuolaikinį teatrą kuriančią kalbą. Nuo 1999 m. jis buvo Oskaro Koršunovo vadovaujamo OKT/Vilniaus miesto teatro aktorius. Nuo 2011-ųjų dirba Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Savo emocingoje padėkos kalboje už Nacionalinę premiją D.Gavenonis dėkojo kolegoms aktoriams, režisieriams, draugams. „Manau, ta premija labai džiaugtųsi mano mama, kuri prieš penkerius metus paliko šį pasaulį. Nėra tarp mūsų šiandien ir mano antrosios mamos – režisierės, pedagogės Dalios Tamulevičiūtės. Džiaugtųsi ta premija ir scenografė Jūratė Paulėkaitė”, – kalbėjo D.Gavenonis.
Aktorius dėkojo ir režisieriui O. Koršunovui, su kuriuo koja kojon žengė daugelyje spektaklių. „Ačiū Jonui Vaitkui už „Visuomenės priešą” ir daktarą Stokmaną, ačiū Eimuntui Nekrošiui už „Borisą Godunovą”. Aš niekada nepamiršiu, su kokiais žmonėmis tai dariau”, – sakė laureatas. O Nacionalinių premijų komisijai jis padėkojo už tai, kad šį apdovanojimą jam skyrė kelio viduryje. „Gal tai bus kokia nors kryžkelė?” – vylėsi aktorius.
D. Gavenonis pirmiausia sublizgėjo 1999 m. išskirtiniu vaidmeniu kritikų vienu skandalingiausiu vadintame O. Koršunovo spektaklyje „Shopping and Fucking”, sukurtame pagal Marko Ravenhilo (Mark Ravenhill) pjesę Nacionaliniame dramos teatre. Sykiu su „Shopping and Fucking” pastatymu pirmą kartą į Lietuvos teatro sceną žengė kitokio socialinio statuso personažai – homoseksualai, narkomanai, vaikai, parduodantys save, kurių iki tol nei Lietuvoje, nei visoje posovietinėje erdvėje nebuvo. Tai buvo socialiai aštrus spektaklis. Kritikų nuomone, jame ir buvo užčiuopta gyva, pulsuojanti, šiuolaikinį teatrą kurianti aktorinė kalba.
D. Gavenonis sukūrė įsimintinų vaidmenų ir kituose O. Koršunovo spektakliuose „Parazitai”, „Oidipas karalius”, „Hamletas”, Jono Vaitkaus spektaklyje „Visuomenės priešas”.
Giedra Radvilavičiūtė Nacionaline premija įvertinta už skvarbią visuomenės analizę, už eseistinio teksto kokybę. Debiutavo kaip apsakymų rašytoja 1986 m. Tačiau tikrasis jos žingsnis į lietuvių literatūrą prasidėjo 1999 m., kai kultūrinėje spaudoje pradėjo skelbti esė. 2002 m. penkios esė paskelbtos kolektyviniame esė rinkinyje „Siužetą siūlau nušauti”. 2004 m. išėjo atskira esė rinktinė „Suplanuotos akimirkos”. Už 2010 m. išleistą esė rinkinį „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos” autorė apdovanota Europos Sąjungos literatūros premija.
Skulptorius Vladas Urbanavičius prisipažino, kad Nacionalinė premija – didžiausias netikėtumas jo gyvenime. Šia premija jis įvertintas už minties ir formos darną šiuolaikinėje skulptūroje.
V. Urbanavičius, kaip teigia kritikai, yra vienas nuosekliausių, tačiau kartu nenuspėjamiausių, kaskart nustebinančių plastinės raiškos reformatorių. Audringas diskusijas apie šiuolaikinio meno vietą ir vertę visuomenėje sukėlusios 2009 m. sukurtos „Krantinės arkos” autorius per daugiau nei porą nepriklausomybės dešimtmečių yra sukūręs skirtingos paskirties darbų viešumoje. Tai – skulptūros „Dvi dalys” (2002, Busanas, Pietų Korėja), „Vaivorykštė” (2004, Utena), „Sąrama” (2005, Vasaknų dvaras, Rokiškio r.) „Kabantys akmenys”, (2006, Taikos pr., Kaunas), „Špūlė”(2011), „Kenotafas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarams Kazimierui Bizauskui, Pranui Dovydaičiui, Vladui Mironui” (2007, Rasų kapinės, Vilnius), Kryžius, Altorius, Tabernakulis, Žodžio stalas, Celebrantų suolas (2004, palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios presbiterija, Vilnius).
„Laisvė – kūrybos pagrindas. Kaip skulptorius darau tik tai, kuo tikiu. Ir manau, kad bent vienas žiūrovas tam pritaria”, – sakė V. Urbanavičius.
Už aukštąją modernią kultūrą puoselėjančią dailę ir kūrybą vaikams Nacionaline premija įvertinta grafikė Janina Grasilda Žilytė (Birutė Žilytė). Nuo 1956 m. dailininkė dirba kūrybinį darbą (knygų iliustravimas, grafika, sieninė tapyba). Buvo ilgametė vaikų žurnalo „Genys” iliustruotoja.
