Lietuvoje per daug žmonių įgyja aukštąjį išsilavinimą, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Ministrė antradienį „Žinių radijui“ sakė, kad Lietuvoje 75 proc. pagrindinę mokyklą ir gimnaziją baigusių moksleivių renkasi studijas universitete. Pasak ministrės, šis rodiklis, pagal kurį Lietuva pirmauja tarp Europos Sąjungos, yra gerokai per didelis.
„Kelių švietime juk yra daug. Profesinis ugdymas, kuris suteikia galimybes kitaip save realizuoti. To lankstumo pas mus ir trūksta“, – sakė J. Petrauskienė ir pridūrė, kad esama situacija neužtikrina aukštojo mokslo kokybės.
„Toks procentas tikrai neužtikrina aukštojo mokslo kokybės, nes tai reiškia, kad mes, žiūrint į skaičius, pigiai rengiame daug“, – pabrėžė J. Petrauskienė ir pridūrė, kad nebūtinai pirmas kelias po mokyklos turėtų būti universitetas.
Ministrė „Žinių radijui“ pasidžiaugė, kad universitetai antri metai iš eilės uždarinėja neefektyvias studijų programas. Anot ministrės, parėjusiais metais tokių studijų programų buvo uždaryta apie 100, o šiais mokslo metais aukštosios mokyklos turėtų atsisakyti 267 studijų programų. Nors, pabrėžė ministrė, šis skaičius dar gali keistis.
J. Petrauskienė tvirtino, kad uždarydamos perteklines studijų programas aukštosios mokyklos ne tik telkia išteklius, bet ir atsisako siaurų specializacijų universitetuose.
„Akivaizdu, kad aukštosios mokyklos eina ta kryptimi, kas yra labai svarbu, tiek telkiant kompetencijas pačiose aukštosiose mokyklose, tiek telkiant resursus ir užtikrinant platesnį kelią. Siauros specializacijos ar specialisto rengimas nėra universitetinis išsilavinimas. Todėl reikia daug žinių, daug kompetencijų, siekiant užtikrinti universitetinio išsilavinimo kokybę“, – apibendrino ministrė ir pabrėžė, kad per didelį atsiradusių studijų programų skaičių lėmė aukštojo mokslo finansavimo sistema.
