Jaunieji miško bičiuliai kūrė stilizuotus paukščių lizdus

Anykščių miškų urėdijos salėje eksponuojami girininkijų globojamų jaunųjų miško bičiulių sukurti stilizuoti paukščių lizdai. Jaunųjų miško bičiulių meninio meistriškumo konkursą „Silizuotas paukščio lizdas 2016“ laimėjo Troškūnų girininkijos globojamas jaunųjų miško bičiuliu būrelis „Girinukas“ ( Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos moksleiviai Ema Kasperiūnaitė, Vitalija Bedrovaitė, Liutauras Smetona, vad. Rasytė Gaidienė).

Konkursui meniškus, įdomius lizdus sumeistravo Anykščių Antano Baranausko vidurinės mokyklos jaunųjų miško bičiulių būrelis „Ąžuoliukas“, kuriam vadovauja mokytoja Daiva Barauskienė, tokio paties pavadinimo Svėdasų Juozo Tumo–Vaižganto gimnazijos būrelis (vad. Laima Bernotaitė) bei Viešintų pagrindinės mokyklos  – daugiafunkcio centro būrelio „Jaunuolynas“ vaikai (mok. Virginija Macijauskienė). Jaunuolyniečius globoja Mikierių girininkija.
Šio konkurso idėją – paskatinti jaunuosius miško bičiulius kurti iš samanų, šakų, medžio tošies ir kitų laikui pavaldžių, natūraliai suirstančių medžiagų – pamėtėjo didžiausias šalyje šios meno rūšies autoritetas – floristas Marijus Gvildys, pasaulyje garsaus žemės meno kūrėjo šveicaro Peterio Hesso mokinys, festivalio „Land Art Raudondvaris“ sumanytojas ir organizatorius.
Net miškų urėdijų darbuotojai teiraujasi, kas tai yra – žemės skulptūros, žemės meno objektai? Kai kurie netgi piktinasi, kodėl tik dabar atsibusta meistrauti paukšteliams inkilėlius… Nieko keista, nes dabar pasaulyje populiarus žemės menas yra palyginti šviežias reiškinys, nors jo ištakos siekia praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį, žinomą iš idėjos „atgal į gamtą“, antiurbanistinių judėjimų.
Konkursu siekiama jaunuosius miško bičiulius pažadinti patyrinėti mišką, įdėmiau pažvelgti į šalia egzistuojantį grožį. Miškininkai pataria susukti kažką panašaus į pempės lizdą iš karklų ar surišti gūžtą iš tošies, sukrauti iš akmenų, išdėlioti iš šakų, kelmų ar kupstų. Kaip žinia, paukščių lizdai būna trejopi: atviri, uždari, pusiau atviri, lizdo anga gali būti ir apvali, ir pailga. Lizdo išvaizda ir jo įrengimo būdas – būdingi paukščio rūšies požymiai. Galima sukurti dubenėlio formos lizdą, kokius suka smulkūs giesmininkai, esama juk ir kūgiškų, piramidės formos lizdų. Susukti ant žemės, medžiuose kabantieji, įpinti į šakas lizdai būna rutuliški, nupjauto rutulio, kiaušinio retortos pavidalo, su įvairiose vietose įrengtomis landomis. Unikalus remezos lizdas primena kabantį lopšį, veltinį lizdą. Galima pagaminti plokščią lizdą, kokius krauna plėšrieji paukščiai, didieji baubliai, laukiniai karveliai. Tai gruboki, be sienelių, kartais ir visiškai be įdubimo, be gūžtos, nesudėtingi statiniai. Galima imituoti kregždžių lizdą. Negrabūs, netvarkingi yra karvelių keršulių, nendrinių lingių, juodųjų žuvėdrų lizdai. Pats didžiausias – gulbės, o mažiausias – ežerinės nendrinukės lizdelis. Beje, Vilniaus urėdijos išskirta vietos žemės skulptūrų ekspozicijai, tad bus kur stilizuotus lizdus ir paguldyti, ir pakabinti. Kadangi Sudervėje, ekspozicijai parinktoje erdvėje, yra ir vandens telkinys, galima sukurti plaukiojančių paukščių namų. Juk plaukiojantieji paukščių namai – vieni iš įdomesnių. Tokius plūduriuojančius lizdus krauna ausuotieji ir rudakakliai kragai, upinės žuvėdros. Ausuotojo krago lizdas išvis tarsi aisbergas – vandens paviršiuje kyšo tik maža jo dalis. Taip, kad kūrybai erdvės – į valias, o inkilėlių kalti tikrai nereikia. Kad būtų visai lengva įsivaizduoti, kas tai yra žemės meno objektai, galima rasti įsivedus į interneto paieškos laukelį terminus„ žemės menas“, „land art“ ir pasirankioti vaizdų įkvėpimui.
Tikri žemės meno objektai kuriami iš gamtos ir gamtoje, todėl nėra kilnojami, tačiau tam, kad pradėti kurti žemės meno objektų ekspoziciją, reikėjo priimti kompromisą. Iš natūralių miške, gamtoje esančių medžiagų, Generalinė miškų urėdija pasiūlė sukurti stilizuotus paukščių lizdus, kurie, Sudervėje profesionaliai sukomponuoti, bus grąžinti gamtai jau kaip žemės skulptūros.
M.Gvildžio teigimu, žemės menas turi skatinti ekologiją, kurti traukos vietas bendruomenėms ir svečiams.
Su Lietuvos floristų asociacija Generalinė miškų urėdija sutarė, kad stebėti, kaip gimsta žemės meno objektai, pabendrauti ir pasitarti su profesionalais floristais Vilniaus miškų urėdijoje, Sudervėje, baigiamojo konkurso renginio dieną galėtų visi konkurso dalyviai. Tam ir yra numatyta tokia konkurso veikla kaip konkursinių darbų aptarimas – seminaras.
Troškūnų jaunųjų miško bičiulių būrelio „Girinukas”  lizdas keliaus į baigiamąjį konkurso etapą,  tačiau pamatę Anykščių urėdijos parodos nuotraukas, organizatoriai paprašė atvežti ir Viešintų (Mikierių g-ja) jaunųjų miško bičiulių būrelio „Jaunuolynas” lizdą kaip originaliausią.