Jungtinės Amerikos Valstijos po kelerių metų, prognozuojama, taps didžiausiomis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksportuotojomis pasaulyje. Ekspertų vertinimu, išaugusi SGD pasiūla turėtų pasiekti ir Lietuvą, taip sudarydama spaudimą Rusijos koncernui „Gazprom“.
Daugiau amerikietiškų dujų žada ir Jungtinėse Valstijose apsilankęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, pasak kurio, artimiausiu metu gali būti pasirašyti susitarimai su naujomis JAV dujų prekybos bendrovėmis.
Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad JAV po 2020 metų taps didžiausiomis SGD eksportuotojomis pasaulyje.
Lietuva buvo viena pagrindinių valstybių, skatinusių JAV pakeisti teisės aktus ir leisti energetikos išteklių eksportą. Šalis vylėsi, kad taip pat taps ir pirmąja valstybe, kuri priims amerikietiškų dujų krovinį. Tačiau šie planai nenusisekė, ir nors JAV dujas eksportuoti pradėjo dar 2016 metais, Lietuvos SGD terminalą iš Naujojo žemyno iki šiol pasiekė tik du dujų kroviniai praėjusių metų rudenį. Tačiau, anot analitikų, situacija turėtų keistis, nes iki 2020 metų Amerikos eksporto pajėgumai išaugs keletą kartų.
„Dabar SGD transportuojamos dujos 2016 metais sudarė 39 proc. pasaulyje, o iki 2040 metų, pasak Tarptautinės energetikos agentūros, SGD būdu transportuojamos dujos sudarys 59 proc. Tai yra – įvyks kultūrinė revoliucija, kad dujos nebeteks natūralios monopolijos“, – Eltai sakė energetikos ekspertas Romas Švedas.
Anot jo, tokios perspektyvos yra gera žinia SGD terminalui Klaipėdoje, mat galima tikėtis daugiau krovinių iš JAV. Tuo pačiu, pasak R. Švedo, Rusijos „Gazprom“ siunčiama neigiama žinia, tad ši bando suspėti nutiesti tokius vamzdynus kaip „Nord Stream 2“, kol dar gali.
„Tai yra tiesiog vanduo ant mūsų SGD terminalo malūno, jam yra didelės perspektyvos šiame regione ir yra aiškus signalas Rusijai, kuri bando plėtoti vamzdynus. Tai paskutinis bandymas pastatyti, kol dar galima pastatyti. Mums, Lietuvai, žinia tokia, kad negalime sėdėti rankų sudėję, turime žinoti tas tendencijas ir agresyviai turime išlaikyti lyderystę regione. Mano vertinimu, Lietuvos terminalo vaidmuo labai sustiprės“, – aiškino R. Švedas.
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas, praėjusią savaitę lankydamasis JAV, kur susitiko su potencialiais SGD eksportuotojais, Eltai teigė neatmetantis galimybės dujas iš JAV pirkti kartu su Lenkijos ir kitų Baltijos šalių dujų tiekėjais. Tokiu būdu, pasak jo, būtų galima gauti geresnę kainą, be to, ir pačius SGD eksportuotojus labiau domintų didelis dujų kiekis, skirtas regionui.
Anot R. Švedo, tokios Ž. Vaičiūno idėjos yra teisingos, o pats vizitas JAV „labai laiku“.
„Labai teisinga ministro, mano vertinimu, iniciatyva. Ir ne tik dėl kainos. Aš matyčiau pliusą, kad perkant kartu lengviau įveikti ir visus organizacinius reikalus. Tai labai teigiamas veiksnys, atliepiantis tas tendencijas“, – aiškino R. Švedas.
Lietuvos dujų prekybos bendrovės „Litgas“ analitikės Viktorijos Ditmonaitės teigimu, dabartiniai nominalūs JAV SGD eksporto pajėgumai siekia 24,6 mlrd. kubinių metrų dujų, o iki 2020 metų pabaigos pajėgumai, kartu su kovą pradėjusiu veikti „Cove Point“ terminalu, padidės papildomais 95,5 mlrd. kubinių metrų.
Anot V. Ditmonaitės, jeigu projektai bus įgyvendinti, 2020 metais JAV pagal eksporto pajėgumus taps trečia po Australijos ir Kataro.
„Plėtojami ir planuojami JAV SGD eksporto terminalai Europai pirmiausia reikš didesnę SGD pasiūlą Atlanto vandenyno regione, nes terminalai numatyti Meksikos įlankoje, JAV rytinėje pakrantėje, taigi dujų transportavimas į Europą būtų pigesnis nei į Aziją. Savo ruožtu tai didintų konkurenciją kitiems tiekėjams Europoje“, – Eltai teigė V. Ditmonaitė.
Ji neatmeta galimybės, kad aprimęs investavimas į SGD eksporto terminalus ateityje gali vėl suaktyvėti. Anot jos, šiuo metu delsiama investuoti į projektus, nors SGD paklausa ir auga, nes nėra sudaryta ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių.
„Vis dėlto JAV politiniu lygmeniu aktyviai ragina plėtotojus statyti naujas linijas, kad jie būtų paleisti tuo metu, kai SGD poreikis rinkoje bus pralenkęs pasiūlą – projektų įgyvendinimo terminas siekia keletą metų. Pakilus ir kurį laiką išsilaikius aukštesnėms naftos kainoms bei padidėjus SGD paklausai pasaulinėje rinkoje, tikėtina, kad per šiuos ir kitus metus gali būti priimti nauji sprendimai investuoti, kurie subalansuotų pasiūlą ir paklausą pasaulinėje rinkoje“, – teigė ji.
Tačiau kiek dujų realiai bus eksportuojama į Europą, pasak jos, priklausys ir nuo to, kiek už jas bus pasiryžę mokėti Azijos, kur dujos yra brangesnės, vartotojai, ar bus priimti strateginiai sprendimai dėl gamtinių dujų portfelio diversifikavimo.
Pernai du dujų krovinius iš Amerikos įsigijusi Lietuva yra antra pagal dydį JAV SGD eksporto rinka Europoje. Ją lenkia tik Turkija, įsigijusi 10 krovinių, o Lenkija, nusipirkusi vieną krovinį, yra trečia.
„Lietuvos dujų tiekimas“ ir „Litgas“ šiuo metu yra sudarę neįpareigojančias bendrąsias SGD tiekimo sutartis su 15 įmonių. Pagal jas, prireikus, bendrovės gali įsigyti dujų trumpalaikių sandorių rinkoje.
Suskystintųjų gamtinių dujų iš Jungtinių Valstijų eksportas 2017 metais siekė 1,9 mlrd. kubinių pėdų per parą, lyginant su 0,5 mlrd. kubinių pėdų per parą ankstesniais metais, skelbia JAV energetikos informacijos administracija. Dujų tiekimo augimas per pastaruosius dvejus metus yra susijęs su eksporto pajėgumų didinimu, rašo EIA.
Be to, pernai JAV išplėtė eksporto geografiją iki 25 krypčių. Daugiau nei pusė (53 proc.) SGD eksporto iš JAV buvo nukreipta į Meksiką, Pietų Korėją ir Kiniją.
Meksika 2017 metais tapo didžiausia SGD iš JAV pirkėja su 20 proc. nuo bendro eksporto. Dėl didėjančios gamtinių dujų paklausos šalyje, vilkinamos vamzdynų, jungiančių ją ir JAV, statybos atsiranda būtinybė importuoti SGD. Pietų Korėjos bei Kinijos dalis nuo bendro SGD iš JAV eksporto siekė atitinkamai 18 ir 15 procentų. Europa praėjusiais metais tapo trečiąja pagal dydį SGD iš JAV importuotoja.
