Jonas Biliūnas prabilo armėniškai

Vasarai baigiantis iš Jerevano (Armėnija) į Anykščius atkeliavo keli spalvingais pašto ženklais pažymėti laiškai, atnešdami anykštėnams svarbią žinią: Jonas Biliūnas nuo šiol skaitomas ir armėnų kalba.

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniam muziejui adresuotuose vokuose – keletas dar nevartytų, šiais metais išleistų Jono Biliūno apsakymų rinkinio „Laimės žiburys“ egzempliorių. Juos į rašytojo gimtinę atsiuntė pati Jerevano leidykla „Gasprint“, išleidusi ir išspausdinusi mūsų kraštiečio kūrybą.
Kone pusantro šimto puslapių knygelėje tilpo svarbiausioji mūsų klasiko kūrybinio palikimo dalis: keliolika apsakymų ir apysaka „Liūdna pasaka“.
J. Biliūno prozą į armėnų kalbą išvertė anykštėnams ir apskritai lietuviams jau seniai žinomas mūsų šalies bičiulis Feliksas Bachčinianas. Dabar jau 67-erių vertėjas daugiau nei pusę savo gyvenimo veda lietuviškus tekstus į Armėniją. Jo dėka armėniškai skaitomi ir Kristijono Donelaičio „Metai“, ir mūsų Antano Baranausko „Anykščių šilelis“.
Šio apsakymų rinkinio įžangoje F. Bachčinianas armėnų skaitytojams pristato Joną Biliūną, o knygos gale vardijami ir paties vertėjo nuopelnai. Galiniame viršelyje knygą uždaro Anykščių krašto vaizdas – J. Biliūno antkapinio paminklo fone laiptais žemyn žingsniuoja vertėjas F. Bachčinianas su bičiuliu lietuvių poetu Eduardu Mieželaičiu.
Jono Biliūno kūryba nuo XX a. vidurio verčiama į įvairias kalbas, apsakymai skaitomi angliškai, vokiškai, rusiškai, lenkiškai. Vos prieš porą metų dalis J. Biliūno kūrinių buvo paskelbta azerbaidžaniečių kalba.