
Vasarai baigiantis iš Jerevano (Armėnija) į Anykščius atkeliavo keli spalvingais pašto ženklais pažymėti laiškai, atnešdami anykštėnams svarbią žinią: Jonas Biliūnas nuo šiol skaitomas ir armėnų kalba.
A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniam muziejui adresuotuose vokuose – keletas dar nevartytų, šiais metais išleistų Jono Biliūno apsakymų rinkinio „Laimės žiburys“ egzempliorių. Juos į rašytojo gimtinę atsiuntė pati Jerevano leidykla „Gasprint“, išleidusi ir išspausdinusi mūsų kraštiečio kūrybą.
Kone pusantro šimto puslapių knygelėje tilpo svarbiausioji mūsų klasiko kūrybinio palikimo dalis: keliolika apsakymų ir apysaka „Liūdna pasaka“.
J. Biliūno prozą į armėnų kalbą išvertė anykštėnams ir apskritai lietuviams jau seniai žinomas mūsų šalies bičiulis Feliksas Bachčinianas. Dabar jau 67-erių vertėjas daugiau nei pusę savo gyvenimo veda lietuviškus tekstus į Armėniją. Jo dėka armėniškai skaitomi ir Kristijono Donelaičio „Metai“, ir mūsų Antano Baranausko „Anykščių šilelis“.
Šio apsakymų rinkinio įžangoje F. Bachčinianas armėnų skaitytojams pristato Joną Biliūną, o knygos gale vardijami ir paties vertėjo nuopelnai. Galiniame viršelyje knygą uždaro Anykščių krašto vaizdas – J. Biliūno antkapinio paminklo fone laiptais žemyn žingsniuoja vertėjas F. Bachčinianas su bičiuliu lietuvių poetu Eduardu Mieželaičiu.
Jono Biliūno kūryba nuo XX a. vidurio verčiama į įvairias kalbas, apsakymai skaitomi angliškai, vokiškai, rusiškai, lenkiškai. Vos prieš porą metų dalis J. Biliūno kūrinių buvo paskelbta azerbaidžaniečių kalba.
372799 134142Cool text dude, maintain up the very good function, just shared this with the mates 717281