Jaunimas, tradiciškai prisirinkęs žolynėlių, kurie šią sausą vasarą negausiai sužaliavo, pynė Joninių vainikus. Tai neatsiejama Joninių vakaro dalis.
Per Jonines švenčia visi, ne išimtis ir Anykščių miesto, miestelių bei kaimų gyventojai. Kiekvienas pasirenka pagal savo pomėgius: vieniems labiau patinka liaudiška muzika, šokiai, vainikėlių pynimas ir plukdymas, kiti ieško triukšmingesnių vietų, su garsesne muzika ir mase žmonių.
Superfiesta Dainuvos slėnyje
Mieste minią anykštėnų sutraukė koncertas, vykęs 23 dienos vakarą Anykščių Dainuvos slėnyje – į „Joninių superfiestą“ gausiai susirinko masinių koncertų su programomis mėgėjai, nes čia koncertavo keli atlikėjai, juokino Orestas ir Džilda Vaigauskai. Vyko gėrimų ir maisto prekyba, mažiausieji už atskirą mokestį galėjo pašokinėti ant batuto. Kas norėjo, ėjo pasivaikščioti iki maudynių vietos ir galėjo vėl grįžti atgal į koncertą. Laiką slėnyje smagiai ir saugiai leido daug anykštėnų ir svečių, o drąsesni, buvę pakviesti koncerto dalyvių, lipo ant scenos, kur atliko nesunkias dainavimo ar šokių užduotėles.
Vyresnieji prasėdėjo didžiąją dalį laiko, patogiai įsitaisę ant suolų, o jaunimas tradiciškai linksminosi ir šoko arčiau scenos.
Kavarske – pilna bažnyčia
Kavarske tradiciškai iš anksto pasiruošta švęsti Jonines. Dar iki šv. Mišių kelios moterys papuošė bažnyčią pintais vainikais ir juos pakabino nuo pat lubų. Anykščių kultūros centro Kavarsko skyriaus darbuotojai planavo konkrečius renginius, kvietė muzikantus. Nepamiršta pakviesti ir prekybininkų, nes mugė yra neatskiriama Joninių Kavarske dalis. Kaip gi vaikai liks be „kermošinių“ saldainių?
Šiemet Kavarsko mieste Joninių programa tradiciškai aprėpė Rasų vakarą prie Šventosios upės (23 d.), o birželio 24-ąją vyko sportinės varžybos Jonų taurei laimėti, atlaidai Kavarsko šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Būtent mišiose ir procesijoje dalyvavo didžiausias kavarskiečių ir svečių būrys. Po mišių vyko koncertas. Koncertavo Ukmergės kultūros centro Veprių skyriaus instrumentinis ansamblis „Intermezzo“ (meno vadovas Edvardas Ratautas). Vakarop vyko poezijos popietė prie šaltinio, naktišokiai miesto aikštėje.
Naktišokiai dar tik atgimsta nuo pernai – keletą metų iš eilės Joninės Kavarske pasibaigdavo gana anksti, iki 22.00 val., tad miestelio jaunimas turėdavo ieškoti kitų vietų, kur galėtų pabūti ilgiau ir pasilinksminti, pašvęsti. Pasak AKC Kavarsko skyriaus pavadinio vadovės Alvyros Simanonienės, naktišokiai miesto centre taps tradicija, kuria džiaugiasi ir jaunas, ir senas. „Be to, Anykščių kultūros centro Kavarsko skyriaus jaunieji artistai mugės metu suorganizavo jaunimo kiemelį, kuriame linksmai laiką leido jaunieji kavarskiečiai ir miesto svečiai. Tikimės, kad tai taps dar viena nauja tradicija“, – po renginio teigė A. Simanonienė.
Budriuose – Jonės ir Jono vestuvės
Budrių bendruomenė, garsėjanti originaliomis Joninių šventimo tradicijomis, nustebino ir šiemet, nes per pačias Jonines čia vyko ne tik tradicinė, kasmetinė žvejyba, žygis dviračiais aplink Jusiškį su paparčio žiedų ieškojimais, naujos parodos atidarymas „Pienės“ galerijoje, vietinės Janės pasveikinimas-staigmena, bet ir vestuvės – čia „tuokėsi“ šiaudinė Jonė ir Jonas.
Jonė jau buvo „nugyvenusi“ trejus metus, t. y. nuo 2020 metų, kai Anykščių rajono bendruomenės rinkosi į kasmetinį sambūrį „Visi savi“, kuris vyko Šovenių kaime. Jonės karkasą buvo pagaminęs Ignas Rulevičius, o visą meninę dalį įgyvendino Budrių kaime gyvenanti dailės mokytoja, menininkė Stasė Rulevičienė kartu su pagalbininkėmis, vietinėmis moterimis (Birute Mikalkevičiene, Jūra Burneikiene, Jane Stankevičiene).
Šiemet Jonė sulaukė šiaudinio, bet žavaus ir aukšto vyro – savo Jono. Tų pačių asmenų, vadovaujamų S. Rulevičienės, meniškai darbuotasi ilgokai, bene visą menesį, tačiau darbo rezultatas pranoko visų lūkesčius, o Jonės ir Jono vestuvės buvo pats ryškiausias šventės akcentas.
Priminsime, kad VšĮ „Agentūra Factum“ 2012 metais užregistravo Budrių bendruomenės rekordą, t. y. sukrautą aukščiausią Joninių laužą – aukščiausias laužas (14 m aukščio, apie 6 m skersmens) degė Šovenių kaime Joninių proga. Jį sukrauti sumanė ir idėją sėkmingai įgyvendino Šovenių kaimo seniūnaitis Raimondas Sunklodas, o jam talkino Budrių ir Šovenių kaimų gyventojai.
