Laužo kūrenimas – viena svarbiausių ir labiausiai paplitusių Joninių tradicijų. 1988 metai.
Kavarskas turi gilias Joninių – vasaros saulėgrįžos – šventimo tradicijas.
Šv. Jono vardas šiame miestelyje figūruoja svarbiausių objektų pavadinimuose: čia trykšta legendomis apipintas Šv. Jono Krikštytojo šaltinis, be to, čia stūkso Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, kurioje mišių metu daug dėmesio skiriama bažnyčios globėjui Jonui Krikštytojui, tradiciškai vyksta atlaidų procesija.
Vietiniai miestelio gyventojai kasmet laukia ryškiausios ir spalvingiausios šventės – Joninių, nes paprastai ši šventė tęsiasi tris dienas: Kavarske vyksta tradicija tapęs poezijos ir muzikos vakaras prie Šv. Jono Krikštytojo šaltinio, vakarojimas su meno mėgėjų kolektyvais ir koncertas, vykstantis Šv. Jono atlaidų dieną. Tomis dienomis taip pat vyksta sporto varžybos, tautodailininkų mugės, organizuojamos gėlių puokščių, nuotraukų parodos.
Vyriausieji gyventojai prisimena ir palygina Jonines dabar ir tada, dar jų vaikystėje, nes šventė, vykdavusi Šventosios paupyje, būdavusi tikrai ypatinga ir įsimintina. „Tai pati didžiausia metų šventė. Visas Kavarskas labai ruošdavosi. Dar iki šv. Mišių papuošdavo bažnyčią pintais vainikais nuo viršaus iki kolonų. Baltom suknelėm apsirengusios „Angelaičių“ mergaitės barstydavo gėlytes per procesiją. Mišios sutraukdavo daugybę tikinčiųjų tiek iš bažnyčios parapijos, tiek ir iš aplinkinių miestų, kaimų ir tolimesnių gyvenviečių. Žinoma, gausiai susirinkdavo giminės. Iš kaimų pasipuošę atvykdavo su bričkom. Pilnas miestelis, pilni kiemai kinkytų arklių!“ – apie tai, kaip Joninės buvo švenčiamos maždaug prieš aštuonis dešimtmečius, „Anykštai“ yra pasakojusi kavarskietė Eleonora Vincentina Žemaitaitienė (mergautinė pavardė – Rudolevičiūtė).
Anot E. Žemaitaitienės, po mišių dauguma žmonių eidavo prie upės, nes ten vykdavo koncertas, žirgų lenktynės, prekyba, Jonai būdavo puošiami nupintais vainikais, jaunimas Šventąja plukdydavo vainikėlius, ir, žinoma, vykdavo šokiai, grojant armonikieriams.
„Stalus padarydavo iš dirvono. Iškasdavo tiek, kad tilpdavo kojos, o kasamą dirvoną sukraudavo aukštyn, tada lentos, ir uždengdavo jas. Sėdėdavo elitas: viršaitis, kunigai. mokytojai, gydytojų šeima. Šokdavo „Angelaičiai“, dainuodavo mokyklos chorai, deklamuodavo eiles. Vykdavo įspūdingos žirgų lenktynės. Kiek tolėliau nuo stalų – privažiavusių prekybininkų stalai. Kai kurie prekiaudavo miestelyje“, – pasakojo garbingo amžiaus kavarskietė.
Pasak E. Žemaitaitienės, per Jonines į Kavarską atvažiuodavo cirkas, o iš žydų tėvai vaikams nupirkdavo skanių ledų…
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kavarsko filialo bibliotekininkė Vilma Kisieliūtė su „Anykšta“ pasidalijo savo tėčio, fotografo Antano Kisieliaus (1936–2023) užfiksuotomis Joninių, švęstų Kavarske, akimirkomis. Tai 1988 metų Joninių paupyje nuotraukos, kuriose matyti sporto varžybos, virvės traukimas, žuvienės virimas ir ragavimas, taip pat – koncertuojanti kapela, daugybė žiūrovų ir pan. Taip pat kavarskietis fotografas yra užfiksavęs 1991 metais šaltinio šventinimo akimirkas per Joninių atlaidus.
Antano Kisieliaus, Aušros Blažienės ir Linos DAPKIENĖS nuotr.
