Praeitą savaitę Vilniuje dėl mažų pieno supirkimo kainų protestavo pieno gamintojai, tarp jų – beveik keturios dešimtys anykštėnų. Protestuotojų nuomone, padėtis tragiška. Jeigu valdžia netenkins pieno gamintojų reikalavimų, pienininkystė Lietuvoje bus pasmerkta žlugti. Anykščių rajone kasmet mažėja karvių, keli perspektyvias fermas turėję, apie 100 karvių laikę ūkininkai, nematydami pienininkystėje perspektyvos, fermas likvidavo. Pernai kovo 1–ąją 1217 ūkininkų ar pavienių žemdirbių laikė 5955 karves, šiemet laikytojų skaičius sumažėjo iki 1088, o karvių jie laiko 5519. Kaip vieną iš pieno ūkio gelbėjimo priemonių LR Seimas priėmė įstatymą, kuriuo iki 2017 metų nustatyta mokėti ne mažiau 16,5 eurocento už pieno kilogramą supirkėjams ir ne mažiau kaip 13 eurocentų už kilogramą tarpininkams. Beje, šalies Prezidentei nespėjus pasirašyti įstatymo, paaiškėjo, kad jis priimtas pažeidžiant Seimo statutą, tad neaišku, ar parlamentarai balsuos už jį taip, kaip balsavo anksčiau.
Kaip manote, ar išgelbės pieno ūkius valdžios norimas įvesti pieno supirkimo kainų reguliavimas?
Antanas BAURA, Anykščių rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas:
– Girdėjau, kad minėtą, dar nepriimtą įstatymą Seimas žada tobulinti. Siūloma laiką pratęsti iki dvejų metų ir įteisinti nuostatą, kad pieno gamintojams būtų mokama 90 procentų Europos Sąjungos šalių pieno supirkimo kainos vidurkis. Valio!. Manau, pieno gamintojus tai tenkintų, tačiau man neaišku, kaip tai įgyvendinti, nes tai įtakos kitus pieno grandinės (gamintojas, supirkėjas, perdirbėjas, prekybininkas) dalyvius, ypač – perdirbėjus ir prekybininkus. Būtų gerai, tačiau, tiesą sakant, aš neįsivaizduoju, kaip tai padaryt realiame gyvenime. Juk reguliuojant kainą vienoje grandinės dalyje, neišvengiamai tai atsilieps kitose. Tokios sudėtingos situacijos pieno sektoriuje, kiek atsimenu, dar nėra buvę.
Buvo sudėtingų ir sunkių laikotarpių, tačiau matėsi perspektyva, jautėme, kad bloga situacija laikina. Dabar nematyt šviesos tunelio gale. Kainų reguliavimą aš palaikau, nes tai vienintelis kelias nors kažką garantuoti ūkininkui, suteikti viltį tiems, kurie yra pasinaudoję Europos Sąjungos parama ir turi įsipareigojimų. Tokie pieno gamintojai priversti dirbti „į didelį minusą“. Tad manęs nestebina kraštutinės priemonės, kurių ėmėsi ūkininkai.
