Antanas TVASKUS, Burbiškio kaimo gyventojas:
– Šiemet švenčiau namuose, nes Žolinės atlaidai Burbiškyje bus tik šį sekmadienį.Štai tada ir bus tikra šventė.Juolab kad atlaidai šį kartą sutampa su mano gimimo diena. Nuo vaikystės Žolinė man didelė šventė. Būdavo jau nupjauti javai ir per Žolinę ragaudavom šviežios duonos. Visi būtinai eidavome į bažnyčią. Žolinės šventė buvo prigesusi sovietmečiu, tačiau dabar ji vėl visų švenčiama. Deja, su Anapilin išėjusiais senoliais užsimiršo ir dalis Žolinės papročių.
Vilija GRAKAVINIENĖ, Anykščių miesto gyventoja:
– Giedu bažnytiniam chore ir per Žolinę dažnai važiuojame giedoti į kitas Lietuvos bažnyčias. Man tai puiki proga pažinti kitas bažnyčias, pamatyti, kaip švenčiama Žolinė kitose Lietuvos vietose. Turiu svajonę per Žolinę nuvažiuoti į garsiuosius atlaidus Pivašiūnuose. Deja, šiemet taip atsitiko, kad per Žolinę kremavome giminaitį. Man ši graži šventė dar asocijuojasi su vasaros pabaiga.
Vainius INDRIŪNAS, moksleivis, Gečionių kaimo gyventojas:
– Žinokit, nešvenčiau. Buvau pas draugą Vilniuje, ką tik grįžau į Anykščius. Šventė man girdėta iš senelių, tėvų, tačiau mūsų kaimelyje per ją niekas nevyksta. Man Žolinė reiškia atsisveikinimą su vasara.
Aldona JAKNIŪNIENĖ, Šeimyniškėlių kaimo gyventoja:
– Ėjome į šv.Mišias bažnyčioje, po to šventėme šeimos rate. Šventė nebe tokia, kaip vaikystėje ar jaunystėje. Tuomet per Žolinę visas kaimelis traukdavome prie upės arba susirinkdavome pas tetą Janukienienę (jau mirusi). Kalbėdavom poterius vieni kitiems linkėdavom sveikatos. Ragaudavom pirmosios duonos iš naujo derliaus. Pati duonelę ir pyragus kepdavau.
Tatjana PARACHONKO, Anykščių miesto gyventoja:
– Šiemet per Žolinę rišau vantas su drauge. Aš net nežinau, ar tai susiję su Žoline, tačiau mane draugė pakvietė ir aš labai apsidžiaugiau. Miške prie Inkūnų rišome ąžuolines vantas, beržai jau nebetiko. Ta proga aplankėme Inkūnų bažnytėlę, šaltinį, „beždžionių” tiltą.
-ANYKŠTA
