Lietuvių kalba – seniausia indoeuropiečių kalba, kuria visame pasaulyje kalba apie keturi milijonai žmonių. Tačiau, nors mūsų kalba ir seniausia, vartodami ją darome daug klaidų – vartojame iš kitų kalbų atėjusius žodžius, netaisyklingai kirčiuojame ar ne ta reikšme pavartojame tam tikrus žodžius.
Pateikiame keletą dažniau pasitaikančių žodžių ir junginių reikšmės klaidas ir jų taisymus (pagal www.vlkk.lt).
Dažnai netaisyklingai vartojamas (beje, jokiu būdu ne „naudojamas“) žodis „pravesti“, kai reikšmė: 1. „nutiesti, įvesti“: Laidai neturi būti pravedami (= tiesiami) paviršiuje; 2. „išvesti, nubrėžti“: pravesti (= išvesti, nubrėžti) liniją.
Nevartojamas žodis „apmokyti“, jei nekalbama apie paviršutinišką, menko intensyvumo, neilgai trunkantį mokymą: nusikaltėlį padėjo surasti specialiai apmokyti (= (iš)mokyti) šunys.
Kalbant apie santuoką, negerai sakyti „apsivesti“: vartojama vesti (kalbant apie vyrą); (iš)tekėti (kalbant apie merginą); susituokti.
Daroma klaidų vartojant žodį „atidaryti“: atidaryti atminimo lentą, paminklą = atidengti atminimo lentą, paminklą; atidaryti čiaupą atidaryti dujas, vandenį = atsukti čiaupą. Dažnai sakoma: „atremontavau kambarį“. Tai nėra tinkamas šio žodžio vartojimas. Atremontavo (= Suremontavo) namą ir garažą.
Dažnas mūsų mėgsta netinkama reikšme vartoti žodį „matomai“. Jis nevartotinas įterptiniu žodžiu nuomonei reikšti: Matomai (Regimai) (= Matyt), mums reikėtų dar kartą pasitarti. Matomai (Regimai), (= Turbūt) jau laikas eiti miegoti. Netaisyklinga sakyti „nuimti skausmą“, reikia – „numalšinti skausmą“.
Žodis „nusiimti“ nevartojamas, kalbant apie apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan. Vartojama: „nu(si)auti, nu(si)mauti apavą, nusimauti kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.“.
Į rinkimus ne vienas eina „prabalsuoti“ už patinkantį kandidatą. Tai yra didelė klaida. Reikia „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“: Mes jau prabalsavome (= balsavome, pabalsavome, buvome balsuoti). Nevartotina ir „praėjimas“, turint omenyje įėjimą: praėjimas (= įėjimas) į kiemą kitoje pusėje.
Ypač dažnai netaisyklingai vartojamas žodis „sekantis, -i“. Nevartotina šiomis reikšmėmis: 1. „šis, -i, šitoks, -ia, toks, -ia“ (prieš išvardijimą): Vilniuje šiuo metu veikia sekančios (= šios, tokios) parodos: […]; 2. „štai kas; štai kodėl“ (prieš aiškinimą): Atsakydamas į jūsų raštą pranešu sekantį (= štai ką): […].
