Kam išmokėti dividentai? („Rievės” ANYKŠTA 2012 11 17)

Kažkas kažkada paleido frazę apie valstybės ir savivaldybių vadovus: „Jis elgiasi taip, lyg vadovautų privačiam „uabui”… Posakis turi tik neigiamą prasmę. Neva „uabinis” vadovas daro ką nori ir su pavaldiniais elgiasi kaip nori.
O man Anykščių valdyme kaip tik ir trūksta to „uabinio” valdymo. Pageidaučiau, jog vadovai rajone tvarkytųsi kaip nuosavoje bendrovėje, netgi taip, kaip savo kieme, savo buityje…
Mūsų mieste ir kaimuose padaryta daug nuostabių dalykų – įrengta takų, aikščių, renovuoti pastatai. Eini per Anykščius, miela, gražu, jauku, gera… Ir liepos pabaigoje vykusi miesto šventė buvo nuostabi. Vien džiazo operą stebėjo tūkstančiai. Žmonės plojo, šaukė iš džiaugsmo, vienas kitas net krito į ekstazę. Nuostabu. Ačiū šventės organizatoriams ir merui Sigučiui Obelevičiui asmeniškai.

Kažkas kažkada paleido frazę apie valstybės ir savivaldybių vadovus: „Jis elgiasi taip, lyg vadovautų privačiam „uabui”… Posakis turi tik neigiamą prasmę. Neva „uabinis” vadovas daro ką nori ir su pavaldiniais elgiasi kaip nori.
O man Anykščių valdyme kaip tik ir trūksta to „uabinio” valdymo. Pageidaučiau, jog vadovai rajone tvarkytųsi kaip nuosavoje bendrovėje, netgi taip, kaip savo kieme, savo buityje…
Mūsų mieste ir kaimuose padaryta daug nuostabių dalykų – įrengta takų, aikščių, renovuoti pastatai. Eini per Anykščius, miela, gražu, jauku, gera… Ir liepos pabaigoje vykusi miesto šventė buvo nuostabi. Vien džiazo operą stebėjo tūkstančiai. Žmonės plojo, šaukė iš džiaugsmo, vienas kitas net krito į ekstazę. Nuostabu. Ačiū šventės organizatoriams ir merui Sigučiui Obelevičiui asmeniškai.
Įdėmiai skaičiau savivaldybės kontrolierės Bronislavos Šostuchienės atliktą miesto šventės biudžeto analizę, tačiau iš tos analizės supratau tik tiek, kad šventė kainavo galbūt mažiau nei pusę milijono litų… Dėkui, kontrolierei už tai, kad ji konstatavo, jog džiazo operai išleista 205 tūkst.118 litų 92 centai. Dabar turime aiškų karkasą, į kurį galima ramstytis. Kultūros ministerija projekto „Anykščiai- Lietuvos kultūros sostinė 2012″ įgyvendinimui skyrė 100 tūkst. litų, iš rėmėjų buvo surinkta 106 tūkst. litų. Taigi, džiazas sutvertas už svetimus pinigus. Rajono biudžetui ir mokesčių mokėtojams kainavo tik visa kita… O to „viso kito” buvo devynios galybės, pradedant miesto šventės koncertais ir baigiant „pušelėmis”. Suskaičiavus absoliučiai visas kultūros sostinės išlaidas, išeitų beprotiška suma. Esu užtikrintas, jog vien tik kultūros sostinės „piarui” išleista daugiau nei 100 tūkst. litų. Tikrai atsimenu, kad šventės emblemos – „pušelių” materializavimas kainavo per 30 tūkst. litų, turizmo informacijos centro knygelės (tarp jų ir lenkiškoji „Onikszty – stolica kultury Litwy 2012″) – per 17 tūkst. litų. Žinot plakatą, kur Deivydas Meškauskas vonioje? Spėju, kad nemažai sumokėta fotografui, dariusiam kultūros ambasadorių fotosesiją, o ir pačių plakatų gamyba neabejotinai kainavo tūkstančius. Kur dar degtukų, trintukų ir visokių kitokių „-ukų” su kultūros sostinės simbolika gamyba? Dar kainavo internetinės svetainės sukūrimas ir administravimas. Dar buvo visokių lankstukų ir kalendoriukų… Ir dar, matyt, daug ko buvo… Tūkstančiai už reklamą sumokėti spaudai, televizijai, portalui „Delfi”. Įtariu, jog kažkokia reklamos agentūra visą tą reklamos srautą kūrė, planavo ir strategavo. Spėju, jog agentūra tai darė visai ne už „ačiū”. Tad dar klausimas, ar bendros „piaro” išlaidos net ir 200 tūkst. litų sumos neperlipa.
Per miesto šventę papildomas išlaidas turėjo visos arba beveik visos savivaldybės įmonės ir įstaigos – pradedant „Anykščių komunaliniu ūkiu” ir baigiant A.Vienuolio gimnazija. Net šios gimnazijos režisieriaus Eriko Druskino nuosavoje sinagogoje surengta nuotraukų paroda biudžetui kainavo. Kainavo ir seniūnijų floristinių kilimų pynėjai (bent jau transporto išlaidos). Ir šiukšlių rinkimas kainavo, ir elektra kainavo, ir vaišės svečiams kainavo…
Jeigu kas sąžiningai suskaičiuotų kultūros sostinės tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, kažin ar mes ir su visu milijonu litų „išsivyniotume”. Bet nesuskaičiuos, nes nėra suinteresuotų suskaičiuoti. Savivaldybė – ne koks suš… „uabas”, kuriame viskas skaičiuojama, kur sveriama, kas apsimoka, o kas neapsimoka.
Net jei kultūros sostinės renginių sąmata pasiekė ir milijoną litų, beatodairiškai smerkti rajono valdžios nepulčiau. Žinoma, tai visų mūsų pinigų švaistymas, bet gal išleistos biudžeto lėšos yra investicijos, duosiančios daug didesnę grąžą? Gal į Anykščius jau plūsta turistai? Gal investitorių srautai veržias? Pagaliau gal kultūros sostinės renginiai su vonioje besitaškančiu D. Meškausku mus padarė kultūringesniais?
„Uabe” viskas būtų elementaru – suskaičiuotume išlaidas, išsiaiškintume, kokia iš to buvo nauda, ir konstatuotume, ar sprendimas pasiteisino. Tokią primityvią formulę verslas taiko todėl, kad ateityje nekartotų klaidų arba gerai atliktą darbą kitą kartą padarytų dar geriau. Rajono valdžia elgiasi visai kitaip – nei skaičiuoja, nei svarsto, nei vertina. Jai „dzin”…
Vieša paslaptis, jog viešieji pirkimai yra puikus būdas užsidirbti ir pirkėjams, ir pardavėjams. Gal kaip tik todėl rajono valdžia nei svarsto, nei vertina? Bet gal viskas jau seniai suskaičiuota? Gal dėl tų skaičiavimų viduryje projekto „Anykščiai Lietuvos kultūros sostinė 2012″ įgyvendinimo iš darbo pasitraukė šio projekto kuratorė Jurgita Bugailiškienė, kurios vyras Audrius Bugailiškis savivaldybėje atsakingas už viešuosius pirkimus? Gal todėl ir operos darbų priėmimo aktus pasirašė muzikos mokyklos kiemsargė su ūkvedžiu? Gal…
Bet savivaldybė – ne „uabas”… Savivaldybėje daug akcininkų, laukiančių dividendų…