Tris dienas Anykščių ir Zarasų rajonų garbės pilietis, klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas Zarasų rajone, Dusetose, šventė kunigystės sakramento 50 metų jubiliejų.
Auksinio jubiliejaus proga dvasininkui suteiktas kašteliono titulas ir pristatyta knyga ,,Laiškai – dvasios lobynas“, kurios bendrautoris yra kun. S. Krumpliauskas.
Šeštadienį, balandžio 27-ąją, Dusetų kultūros centre buvo demonstruojami vaizdo sveikinimai, kuriuos iš visos Lietuvos bei užsienio šalių atsiuntė kunigą S. Krumpliauską pažįstantys žmonės.
Jubiliatą sveikino Panevėžio vyskupas J. E. emeritas Jonas Kauneckas, Gardino vyskupijos ordinaras J. E. vyskupas Aleksandr Kaškevič, kanauninkas dr. Roman Kotlimowski iš Lenkijos, Evangelikų liuteronų kunigas Reincholdas Moras, su kuriuo jubiliatas susitiko kunigaudamas Biržų krašte.
Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė, biržietė Birutė Valionytė prisiminė disidentišką S. Krumpliausko veiklą, inovatyvumą. Pasak Signatarės, gaudamas iš Lenkijos modernios metodikos, kaip d
rbti su jaunimu, kunigas S. Krumpliauskas dar sovietiniais metais bažnyčioje demonstravo filmus, rengė koncertus, aktyviai dalyvavo Sąjūdyje.
Kanauninką sveikino advokatas Arūnas Marcinkevičius (Advokatų kontora „Balticus Advocatus“), kuris prisiminė S. Krumpliausko užpuolimo bylą, atkreipdamas dėmesį į kunigo krikščioniškas vertybes – dvasininkas nieko nereikalavo iš sulaikyto savo užpuolėjo.
Sveikino buvęs generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, Dusetų krašto įstaigų, parapijų, bendruomenių atstovai, kurie priminė prasmingus kanauninko darbus – Dusetų ir Antalieptės bažnyčių remontus, restauruotą Dusetų varpinę, atnaujintus bendruomenės namus. Kanauninką sveikino ir jo brolio Petro šeimyna.
Anykštėnai: kanauninkas, dr. Robertas Pukenis, buvęs Anykščių rajono vyriausiasis prokuroras Ričardas Juozainis, mokytoja Dangira Nefienė, ,,Anykštos“ vyr. redaktorė Gražina Šmigelskienė, kultūros darbuotojai Jūratė Uselienė, Dijana Petrokaitė, Rasa Matiukienė, Rasa Bražėnaitė, Antanas Verbickas – prisiminė kunigo vienijantį būdą, geranoriškumą bei įvairias veiklas, t. y. Anykščių šv. Mato bažnyčios tarptautinių vargonų festivalių tradicijos gimimą, arnotų parodas bažnyčioje, naujų vargonų įsigijimo, bažnyčios vitražų atnaujinimo, apžvalgos aikštelės bažnyčios bokšte įrengimo ir kitus per 17 metų nuveiktus darbus, už kuriuos dvasininkui buvo suteiktas Anykščių rajono garbės piliečio vardas.
Dr. Aldona Vasiliauskienė įgarsino LR Seimo narės Rimos Baškienės padėką, o lakūnas Nerijus Šidlauskas iš Kvetkų kvietė į orlaivį… Jubiliatą sveikino bičiuliai dar nuo kunigavimo Anykščių parapijoje laikų – Zarasų krašto garbės pilietė Francina Emma Baeten Van den Brande, Flamandų-lietuvių bendrijos pirmininkė su vyru, ir daug kitų – iš Jurbarko, Vilniaus, Klaipėdos.
Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė jubiliatui padovanojo gėlių ir krėslą, o gimtosios Smalvų parapijos (Zarasų raj,) bendruomenės nariai kvietė dvasininką atvykti į tėviškę ir paaukoti šv. Mišias miestelio bažnyčioje.
Renginyje buvo pristatytas Giedrės Mičiūnienės sudarytas solidus „Utenos Indros“ išleistas albumas „Laiškai – dvasinis lobynas“, į kurį sudėti kanauninkas S. Krumpliauskui per daugelį metų atsiųsti laiškai, sveikinimai šv. Kalėdų ir šv. Velykų proga. Knyga vertinga tuo, kad joje publikuojami religinio turinio atvirukai, kurie sovietmečiu nebuvo prieinami viešai.
Knygos leidybą finansavo Julijos ir Donato Adomavičių, Violetos ir Audronio Barisevičių, Loretos, Reginos, Aurelijaus ir Edmundo Banių, Stasės ir Vytauto Goštautų, Stanislavos ir Raimondo Karčiauskų šeimos bei kunigas Virgilijus Liuima.
Kaip ,,Anykštai“ sakė knygos sudarytoja G. Mičiūnienė, klebonas iki jos išleidimo nežinojo, kad knygos leidimas yra dovana jam.
Antrąją jubiliejinių renginių dieną – sekmadienį – šv. Mišias Dusetų bažnyčioje aukojo Panevėžio vyskupas J. E. Linas Vodopjanovas OFM, Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedros prelatas kanauninkas Vytautas Gustaitis, Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčios altarista kunigas Petras Kražauskas ir Dusetų bažnyčios klebonas kanauninkas S. Krumpliauskas.
Šv. Mišios – padėka už Pašaukimą ir Dievui skirtus metus, minint kanauninko Stanislovo Krumpliausko ir jo kurso draugo kunigo Petro Kražausko kunigystės auksinius jubiliejus. Nors kunigas Stanislovas įšventintas Panevėžio Katedroje, o kunigas Petras – Kauno, tačiau visą laiką dvasininkus siejo graži kunigiška bendrystė.
Panevėžio vyskupas J. E. Linas Vodopjanovas OMF kanauninkui S. Krumpliauskui įteikė jubiliejinę lazdą ir popiežiaus Pranciškaus apaštališkąjį Palaiminimą.
Pirmąjį Šventojo Rašto skaitinį skaitė Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis, antrąjį – Zarasų rajono savivaldybės merė N. Guobienė.
Ypatingo iškilmingumo suteikė Anykščių kultūros centro istorinių šokių studijos „Baltoji Pavana“ dalyvės, įvedusios Vyskupą į bažnyčią ir nešusios atnašas. Giedojo Kauno kultūros centro vyrų choras „Perkūnas“.
Sekmadienį iš kilmingos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės kilusiam kanauninkui S. Krumpliauskui suteiktas kašteliono vardas.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Atminties rūmų direktorius, Apdovanojimų teikimo komisijos pirmininkas Danielius Vervečka, atvykęs su kilmingųjų delegacija į Dusetas (taip pat kilmingųjų atstovais iš Ukrainos, Eišiškių kaštelionu prof. dr. Algirdu Banevičiumi ir kitais), apžvelgė LDK Kilmingųjų palikuonių bendrijos veiklą, ir suteikė S. Krumpliauskui garbingą apdovanojimą – istorinį Breslaujos (Zarasų pavieto kašteliono) titulą, kuris Europoje atitinka grafo titulą.
Pirmadienį šv. Mišias už jubiliatą kanauninką S. Krumpliauską Dusetų bažnyčioje su kunigais svečiais aukojo Panevėžio vyskupas emeritas J. E. Jonas Kauneckas. Homilijoje dėkota Dievui už dovanotus metus, pašaukimą, už Seminarijos dėstytojus, vyskupus, kunigus ir visus gyvenimo kelyje sutiktus žmones – išėjusius ir esančius.
Iškilmėse vargonavo Utenos meno mokyklos mokytoja ekspertė ir koncertmeisterė Zita Lukošiūnienė.
Apeigose dalyvavo apie trisdešimt dvasininkų.
O Eišiškių kaštelionas prof. dr. Algirdas Banevičius gal bent jau Eišikių dvare reziduoja? Ar irgi tik Rokiškyje tėra pripažįstamas ? 🙂
Tinka ir Šalčininkų dvaras… 🙂
Breslaujos (Zarasų pavieto kašteliono) titulą, kuris Europoje atitinka grafo titulą? Ir kas gi šitą grafą be grafystės kur nors pripažįsta? Nebent viena klinika Rokiškyje… O gal jau Nausėda su Batka, bendru sutarimu, įkūrė Zarasų-Braslavo grafystę (pavietą)? 🙂 🙂
Susiradau internete tuos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Atminties rūmus” ir pažiūrėjau video kaip jie Vilniaus universiteto Šv.Jonų bažnyčioje daro teatralizuotą spektaklį ir vieni kitiems suteikinėja „titulus” . Ir sargyba ten su viduramžių karių apranga keičiasi, ir klūpoma šventinant į riterius, ir… O ponas S. Krumpliauskas ten irgi aktyviai veikia… Ir net dvi ponios „didikės” iš Baltarusijos spektaklyje laimingos dalyvauja. Toks žinote artistų iš sudegusio teatro renginys… Prisiverčiau pasižiūrėti video iki pabaigos – buvo apgailėtina ir koktu. Tai štai kodėl žlugo ir LDK ir Žespospolita… 🙂
Šitas „titulas” – totali nesąmonė, kurią teikianti nevyriausybinė arganizacija kiša viešiems asmenims ir darosi pjarą. Tai nieko bendro neturi nei su bažnyčia, nei su valstybe, o su kažkokių apsimetelių iš bajorų šaika. Gedinga, kad kunigas priėmė tą nesąmonę ir dar didžiuojasi, giriasi, kuria iš to viešuosius ryšius.
Tai dabar S. Krumpliauskui teks vykti į Braslavą (buvusią Breslaują) pas Batką ir ten atlikinėti Kašteliono pareigas? Ar vis gi pirma reikia atkurti Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę, išsirinkti Lietuvos Didijį Kunigaikštį, o tik po to dalintis visokius titulus? 🙂 Ir ko tik tie mūsų bajorų likučiai neprisigalvoja XXI amžiuje… 🙂
kunigas turi turėti proto tokių „titulų” nepriimti, arba tylėti priėmus ir sakyti, kad „nežinau kas tai, bet nenorėjau žmonių įžeisti atsisakydamas, tai priėmiau” ar kažkaip pan.
O jeigu labai norisi… ? 🙂 🙂 🙂
Kažin ar Lenkijoje aristokratijos likučiai irgi taip piarinasi, tokią veiklą vysto? 🙂