
Šeštadienio „Anykštoje“ publikuojame Eldorado BUTRIMO specialiai iš Ukrainos „Anykštai“ parengtą reportažą.
„Sakoma, kad per karą žuvę vaikai virsta angeliukais, aš tuo tikiu – sapnuose dažnai regiu mūsų Dimą aukštai danguje, pirmomis dienomis jis buvo niūrus, jam buvo skaudu palikti mus, o dabar Dimą regiu besišypsantį, laimingą“ , – kalbėjo Maksimas Usas.
Dima buvo ramus ir tylus vaikas. Jevgenijai Us skeveldros keliose vietose sulaužė koją, o dėl laiku neatliktos operacijos teko pašalinti dalį kaulo. Autoriaus ir Maksimo Uso asmeninio archyvo nuotr. Ant Dimos kapo Maksimas padėjo ne tik gėlių, bet ir sūnaus mėgtų sausainių, saldainių.
Šio 33 metų vyriškio sudėtinga ir pamokanti gyvenimo istorija ateityje gal bus aprašyta knygoje ar papasakota kino juostoje. Dar iki šio karo pradžios Ukrainos televizija buvo parodžiusi kelis trumpus reportažus apie tai, kaip cerebriniu paralyžiumi sergantis M.Usas varžosi su sveikais bėgikais maratono bėgimo varžybose.
Likimo sunkumai M.Usą lydi nuo pat gimimo – dėl medikų kaltės per gimdymą berniukui buvo pažeisti galvos smegenys ir jis susirgo nepagydomu cerebriniu paralyžiumi. Vyriškis sunkiai kalba, jam nelengva vaikščioti, nes kojų raumenys nevalingai dreba, o dėl išsivysčiusios skoliozės jo stuburas yra iškrypęs.
Nors nuolat susiduria su tokiais sunkumais, vyriškis spinduliuoja optimizmu ir jį skleidžia kitiems – dalijasi patarimais, pirmas atskuba į pagalbą. Toks jo optimizmas bei geranoriškumas sužavėjo ir trejais metais už jį vyresnę žmoną Jevgeniją, anglų kalbos bei pradinio ugdymo mokytoją.
Visas straipsnis „Anykštoje“ (2022-08-20). Laikraščio ieškokite spaudos prekybos vietose. Reportažas nebus spausdinamas portale anyksta.lt