Balandžio 10-osios naktį Kurkliuose, priešais bažnyčią, Sovietinių karių kapinėse esantis kario paminklas nudažytas geltonos ir mėlynos spalvos dažais. Nors paminklas buvo dažomas naktį, policijos pareigūnams viešosios tvarkos pažeidėjus pavyko nustatyti, nes policija ruošėsi galimam išpuoliui, o Kurklių miestelį visą laiką stebi vaizdo kamera.
Policija ruošėsi galimai provokacijai
Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad viešosios tvarkos pažeidimas Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių kapinėse pastebėtas apie 0.52 val. policijos pareigūnams vykdant prevencines priemones pagal planą. Išplatintame Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime spaudai rašoma, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnai įtardami, kad gali būti išniekinta viešosios pagarbos vieta, vykdė prevencines priemones, sustiprintą patruliavimą ir viešosios vietos stebėjimą vaizdo kameromis.
„Informacija apie galimą pagarbos vietos išniekinimą policija gavo nedelsiant. Tą pačią dieną dieną policija ėmėsi veiksmų ir buvo nustatyti įtariami asmenys. Tai du vyrai, kurie gimę 1977 ir 1979 metais, viena moteris, gimusi 1983 metais. Dar vieno vyro asmenybė nustatinėjama. Visų minėtų asmenų deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste“, – sakė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Asta Šuminienė.
Nemato politinių motyvų
Anykščių rajono policijos komisariato viršininkas Jonas Cicėnas atmetė, kad paminklo nudažymas Kurklių karių kapinėse galėtų būti provokacija.
„Tai yra teisės pažeidimas. Kokia čia provokacija? Tikrai nematau ir politinių motyvų. Yra Baudžiamasis kodeksas, įstatymai, kurie ir nusprendžia, kokia veika ir kokia atsakomybė“, – sakė J.Cicėnas.
„Anykštos“ paklaustas, ar po viešosios tvarkos pažeidimo Kurklių karių kapinėse, taip pat artėjant gegužės 9-ajai – Pergalės dienai, policija imsis Anykščių rajone papildomų prevencinių priemonių, kad nepasikartotų panašūs įvykiai, Anykščių rajono policijos komisariato viršininkas Jonas Cicėnas sakė: „Policija visą laiką imasi veiksmų užtikrinti viešąją tvarką. Kokių dar papildomų veiksmų jūs tikitės?“
Dėl įvykio Kurkliuose pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (Viešosios tvarkos pažeidimas). Pagal šį straipsnį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
„Anykštos“ žiniomis, minėti asmenys galimai turi sodybas Anykščių rajone.
Seniūnas abejoja ar tokiu būdu parodytas palaikymas ukrainiečiams
Kurklių seniūnijos seniūnas Algimantas Jurkus „Anykštai“ sakė, kad viešosios tvarkos pažeidimas Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių kapinėse jo labai nenustebino.
„Buvo tikimybė, kad toks dalykas gali įvykti. Artėja gegužės 9-oji, Pergalės diena… Žmonės išreiškė savo palaikymą ukrainiečių tautai, bet kodėl tai darė ant paminklo sovietiniam kariui? Geriau būtų paminklą vėliava uždengę. O dabar skurdžiai padaryta, chuliganiškai ir vaikiškai – paminklas nupurkštas dažais nakties metu. Ar čia pagarba patiems ukrainiečiams – nežinau, ar jie patys to norėtų?“, – kalbėjo seniūnas A.Jurkus.
Kurklių seniūnas A.Jurkus sakė, kad paminklas sovietų armijai Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių kapinėse Kurkliuose yra kultūros paveldo objektas, todėl jo dabar nuplauti negalima.
Paminklas – kultūros paveldo objektas
„Paminklas buvo bronzinis, jis praktiškai buvo nusidėvėjęs, „liūdnas kareivėlis stovėjo“. Pagal įstatymą jokių veiksmų su paminklu negalima imtis, nes jis yra kultūros paveldo objektas“, – aiškino A.Jurkus.
Prieš 15 metų Anykščių rajono tarybai buvo pateiktas anoniminis kreipimasis, kuriuo buvo prašoma iš Kurklių karių kapinių iškelti Antrajame pasauliniame kare žuvusių sovietinių karių atminimui stovintį paminklą. Vienoje iš Kurkliuose vykusių švenčių buvo perskaitytas tokio turinio kreipimasis:„Mes, kurkliečių šventės dalyviai, prašome gerbiamus Anykščių rajono tarybos narius priimti sprendimą – išmontuoti Kurkliuose stovintį okupacinio režimo simbolį „rusišką čebatą“. Režimo, trypusio mūsų žemę, deginusio mūsų sodybas, trėmusio, žudžiusio Kurklių parapijos žmones, mus dar esančius gyvus ir Anapilin išėjusius mūsų tėvus ir senelius. Mus skaudina ir žeidžia, kad laisvoj ir nepriklausomoj Lietuvoj, prieš Kurklių bažnyčios duris dar tebestovi okupacinio režimo simbolis. Todėl prašome padėti mums pasijausti laisvais savo laisvos valstybės piliečiais.“
Po šio kreipimosi niekas iš kurkliečių neparodė didesnės iniciatyvos, kad Antrajame pasauliniame kare žuvusių sovietinių karių atminimui stovintis paminklas Kurkliuose būtų demontuotas. Kurklių seniūnijos seniūnas A.Jurkus „Anykštai“ kalbėjo, kad iškeldinti šio paminklo nereikėtų ir šiomis dienomis.
„Buvo vienas pilietis, kuris man rašė laišką ir siūlė inicijuoti iškeldinti paminklą sovietų armijai. Bet juk net pati Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad nereikia provokuoti ir aštrinti situacijos. Žinome, kad rusų politikai visą vaizdą vistiek po to iškreips ir viską akcentuos visai kitaip – sakys, kad nukeldami paminklą išniekinome karių palaikus. Propogandą savo varys. Aš laikausi tokios pozicijos, kad šiuo metu nereikia nieko daryti. Paminklas yra paveldo objektas. Pirma jį reikia išregistruoti, o tada galima kalbėti ir apie jo iškėlimą“, – dėstė A.Jurkus.
Dr. Norbertas Černiauskas: skulptūrą reikia atskirti nuo kapinių
Iš Anykščių rajono kilęs istorijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto akademinių reikalų ir tarptautinių ryšių prodekanas Norbertas Černiauskas „Anykštai“ sakė, kad žinia apie Kurkliuose geltonos ir mėlynos spalvos dažais nudažytą paminklą sovietų armijai šių dienų kontekste nebuvo kažkuo išskirtinė.
„Galvojau apie tai, ar tai yra vandalizmas, ar ne. Mano požiūriu, skulptūra sovietų armijai labai aiškiai atskirta nuo pačių kapinių. Kapai tikrai neliesti. Pati skulptūra nesudarkyta, o tik nudažyta. Esu apmąstymuose“, – kalbėjo N.Černiauskas.
Pasiteiravus, galbūt dabar laikas būtų sugrįžti prie Kurkliuose stovinčio paminklo sovietų armijai demontavimo. N.Černiauskas kalbėjo: „Kiek pamenu, kalbos buvo dviejų tipų. Buvo norima nukelti skulptūrą ir 1997 metais buvo norima karių palaikus perlaidoti Anykščiuose. Mano nuomone, paminklas galėtų būti nukeltas, bet čia turėtų būti „žaidžiama“ pagal visas taisykles, o ne spręstų tai, kažkokia susirinkusi minia.“
Paminklas pastatytas ant karių kapų
Kurkliuose paminklas sovietų armijai stovi jau beveik 70 metų. Bronzinė kario skulptūra pastatyta ant kapinių, kuriose palaidoti Antrajame pasauliniame kare žuvę kareiviai.
2007 metais laikraštyje „Anykšta“, rašinyje „Prašo iškelti sovietinio kario paminklą“ žurnalistas Arvydas Lingaitis rašė, kad Kurklių karių kapinėse vyko iškilmės, kuriose dalyvavo ir Rusijos atstovybės Lietuvoje, skyrusios lėšų kapinėms sutvarkyti ir Lietuvos savanorių atminimo lentai pastatyti atstovai. Tuomet ceremonijoje kalbėjęs Rusijos laikinasis patikėtinis Lietuvoje Dmitrijus Cvetkovas akcentavo, jog Lietuvoje sovietinių karių kapinės ir paminklai prižiūrimi gerai, „ne taip, kaip kuriose šalyse.“
Siūlė diskutuoti
Kovo 28 dieną, dar prieš viešosios tvarkos pažeidimą Kurklių karių kapinėse, „Anykštos“ vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė gavo skaitytojo elektroninį laišką, kuriame siūloma diskutuoti apie būtinybę išsaugoti šį paminklą: „Esu anykštėnas, dažnai važiuoju į Kurklius, nes ten palaidoti mano seneliai. Norėčiau pasidalinti trumpai savo nuomone, bei siūlyčiau diskusiją galimai straipsnį jūsų dienraštyje, su gyventojų apklausa bei žingsnius pašalinant ne visą paminklą, o tik virš memorialinės lentelės esantį paminklą, skirtą raudonosios armijos kariams. Giliai įsitikinęs, kad tą patį reikia padaryti ir prie senųjų Anykščių kapinių stovinčioms skulptūroms ir tikiu, kad taip nutiks daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Tą aktyviai daro mūsų kaimynai lenkai.<…> galimai žmonių akys yra įpratę prie šio vaizdo, tačiau susimasčius giliau, kažin, kiek labai ir ar ateities kartoms mes norime demonstruoti tariamus gynėjus su automatais rankose. Tai, mano asmenine nuomone, visiška atgyvena ir dvelkia visišku raudonosios armijos šlovinimu. Būkime pirmi ir drąsūs (laiško kalba netaisyta, red.pastaba)“.
Šį laišką skaitytojas taip pat nusiuntė ir Kurklių seniūnijos seniūnui A.Jurkui.
Karą su kaulais vadina mizerija
Pirmasis Lietuvos kultūros ministras, kultūrologas Darius Kuolys reaguodamas į Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir žurnalisto Andriaus Tapino kvietimą pradėti karą su sovietinių karių kaulais vadina mizerija. Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje D. Kuolys pasidalino šiuo įrašu:
„Dieve, kokia mizerija!
Kai ukrainiečiai didvyriškai kaunasi su Rusijos kariuomene, kai rusai kariauja su ukrainiečių vaikais, moterimis ir seneliais, lietuviai pradeda karą su žuvusių sovietinių karių kaulais.
„Išvaduokime Lietuvą nuo išvaduotojų. Ukrainos kova tebūnie įkvėpimas“, – šaukia lietuvius į karą su mirusiais Gabrielius Landsbergis.
„Kokią stiprią žinutę pasiųstume ir sau patiems, ir pasauliui! Sudėtinga, bet įmanoma. Laiko nėra daug, bet įmanoma, ne tą dar esame padarę“, – kviečia tautiečius į karą su kaulais Andrius Tapinas.
Taip, „ne tą dar esame padarę“…
Tik kaip šis lietuvių karas su žuvusiųjų palaikais šiandien prisidės prie mūsų užsienio reikalų ministro teisingai keliamo Lietuvos, kaip NATO ir Europos Sąjungos šalies, „pagrindinio tikslo – padėti Ukrainai laimėti karą“?
Jei jau sugebėjome šiandien išsakyti svarbiausią tikslą – „padėti Ukrainai laimėti karą“, tai ir pasirenkime kuo greičiau kryptingą Lietuvos veiksmų programą, būtiną šiam tikslui pasiekti. Tokią programą, kurią mūsų prezidentas, premjerė, užsienio ir krašto apsaugos reikalų ministrai, Seimo nariai be gėdos galėtų išdėstyti Lietuvos visuomenei, pristatyti partneriams ir, šalies piliečių remiami, padedami, nuosekliai įgyvendintų.
O apie mirusiųjų žudynes yra kadaise rašęs lenkų karys ir poetas Jerzy Ficowskis (1924-2006). Prieš trejetą metų atradau ir išsiverčiau jo eilėraštį – skamba taip.
Jerzy Ficowski
IŠMUŠĖ VALANDA
Jau naktis išmušė valanda
žudysime mirusius
Jei kas nors liko
paversime į nieką
jei liko kaulas
jo nepripažinsime
jei nužengė į dangų
pasiųsime didelius paukščius
kad užkapotų juos dausose
jei jų žodis jų gestas
apsigyveno tarp mūsų
sugadinsime
atminties rodmenis
jei po jų liko ženklas
padarysime iš jo gaminio žymenį
kad ir žiurkių nuodams
jei paliko našlaičių
užkalbėsime išsiskyrimą
per šeimų sujungimo akciją
nes mirusieji gali užkrėsti
nes mirusieji per daug iškalbingi
nes mirusieji neturi nieko
kas mus išteisintų
Jau naktis išmušė valanda
žudysime mirusius
negalima jų palikti
amžinybės valiai.“
