Kartais eismo įvykių kaltininkai kaltę suverčia nukentėjusiems žmonėms

Draudikai įspėja apie atvejus, kai atsakomybę už eismo įvykius prisiima ne jų kaltininkai, o įkalbėti ar kitaip emociškai paveikti nukentėję automobilių vairuotojai.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis atkreipia dėmesį į situacijas kelyje, kuomet įvykio kaltininko vaidmuo priskiriamas nukentėjusiajam eismo įvykio dalyviui.
„Deklaracijų pildymas nelaimės vietoje dažniausiai vyksta itin nemaloniomis aplinkybėmis. Žmonės būna paveikti streso, emociškai pažeidžiami, taip pat papildomą emocinį krūvį suteikia ir jų transporto priemonių sukuriamas nepatogumas kitiems vairuotojams ar dėl susidūrimo susidariusi spūstis piko metu. Dar veikia kiti dirgikliai – ant galvos krentantis sniegas ar kapsintis lietus, arba tamsus paros metas. Tokiomis sąlygomis dažnai pasinaudoja avarijos kaltininkas ir priverčia prisiimti atsakomybę nekaltą transporto priemonės vairuotoją“, – kalbėjo „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis.
„Gjensidige“ duomenimis, tokie atvejai, kai draudikams reikia tikslinti įvykio aplinkybes, sudaro apie 10 proc. visų draudžiamųjų eismo įvykių.
„Į mus kreipėsi žmogus, kuris vaizdo registratoriuje užfiksavo, kaip susidūrė du automobiliai – vienas suko į kairę, o kitas važiavo tiesiai, bet jau degant raudonam šviesoforo signalui. Mums paskambinęs žmogus įtarė, kad į kairę sukusi vairuotoja prisiėmė kaltę už nepraleistą automobilį. Streso apimta mūsų klientė pasirašė eismo įvykio deklaracijoje kaip kaltininkė. Ten nebuvo nurodyta, jog tiesiai važiavęs vairuotojas pats pažeidė taisykles. Tuo tarpu šis pilietiško žmogaus vaizdo įrašas iš esmės pakeitė svetimą kaltę prisiėmusios klientės aplinkybes“, – pavyzdį pateikė draudikas.
Pasak M. Žilionio, klientai dažnai patiria kito eismo įvykio dalyvio nemandagų elgesį, psichologinį spaudimą ar net grasinimus. Taip pat pasitaiko atvejų, kai žmonės prisiima kaltę per klaidą, nežinodami eismo taisyklių ar netgi iš gailesčio.
„Įvykus nelaimei, svarbiausia yra neprarasti budrumo ir elgtis šaltakraujiškai, o dokumentus reikia užpildyti itin atidžiai. Dėl to raginame perskaityti ir išanalizuoti deklaraciją iš anksto, o ne įvykio vietoje. Svarbu įvertinti, ar tikrai suprantami visi deklaracijos punktai bei reikalavimai, kad vėliau, patyrus ir nemenką psichologinį stresą, būtų padaroma kuo mažiau klaidų pildant dokumentą. Užpildyta deklaracija yra svarbiausias dokumentas nagrinėjant eismo įvykį“, – dėstė draudimo bendrovės atstovas.
Jis patikslino, kad įvykio vietoje visada svarbu rasti liudininkus ir gauti jų kontaktus. „Būna atvejų, kai užpildoma deklaracija, ir tik vėliau pradedami ginčai dėl įvykio aplinkybių, jo kaltininko ar žalos dydžio. Tuomet tenka važiuoti į įvykio vietą, apklausti liudininkus ir atlikti ekspertizę. Todėl liudininkų kontaktai yra itin svarbūs, jie visais atvejais gerokai pagreitina ginčo sprendimą“, – patarė „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas.
M. Žilionio teigimu, naudinga būtų padaryti ir kelias fotografijas, kol transporto priemonės nepatrauktos iš eismo įvykio vietos. Ši medžiaga taip pat padeda draudikui priimti objektyvų sprendimą dėl avarijos kaltininko.
Jis atkreipė dėmesį, kad vis daugiau fiksuojama draudžiamųjų įvykių, kai kaltę po atliktos ekspertizės pasidalija abu eismo įvykio dalyviai. „Kai atliekant tyrimą nustatoma, kad eismo nelaimė įvyko ne dėl vieno žmogaus kaltės, žala atlyginama abiem pusėms. Juk labai retai avarijos kelyje įvyksta tik dėl vienos šalies kaltės. Tokiais atvejais, draudimo bendrovės, apdraudusios eismo įvykyje dalyvaujančius automobilius, bendradarbiauja  ir randa kompromisą paskirstant kiekvieno vairuotojo atsakomybę dėl įvykio. Lietuvoje vyrauja praktika, kad dažniausiai kaltė abiem pusėms padalinama perpus, nors pasitaiko atvejų, kai atsakomybė skirstoma ir kitomis proporcijomis“, – aiškino M. Žilionis.
Jis taip pat išskyrė atvejus, kai avarijose nukentėję žmonės yra įveliami į sukčiavimo situacijas. Tai situacijos, kai nukentėjęs eismo įvykio dalyvis sutinka palaukti, kol kaltininkas apsidraus.
„Mūsų duomenys rodo, kad vis dar yra vairuotojų, kurie važiuoja į gatves neapsidraudę privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, o padarę eismo įvykį imasi gudrybių. Kaltininkas prašo nukentėjusiojo palaukti, kol jis sudarys privalomojo draudimo sutartį ir pagal ją atlygins anksčiau įvykusio eismo įvykio nuostolius. Esant tokiai situacijai, svarbu nepasiduoti neapsidraudusių asmenų spaudimui, nes nukentėjusiesiems tuomet žalą atlygina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, o draudikai visada išsiaiškina klastojimo atvejus. Be to, dalyvavimas sukčiavimo veikloje gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę“, – įspėjo „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas.