Sunkiosios muzikos festivalis „Velnio akmuo” atgarsių susilaukė ne tik Anykščiuose, bet ir visoje Lietuvoje. Trečiadienį apie tai rašė ir respublikos dienraštis „Lietuvos rytas”.
Sunkiosios muzikos festivalis „Velnio akmuo” atgarsių susilaukė ne tik Anykščiuose, bet ir visoje Lietuvoje. Trečiadienį apie tai rašė ir respublikos dienraštis „Lietuvos rytas”. Pateikiame rašinį:
Atgal į viduramžius! Tegul liepsnoja inkvizicijos laužai, o juose spirga visokio plauko raganos ir raganiai, o ypač – velnio apsėsti metalo muzikos propaguotojai.
Tokius šūkius primena Katalikų bažnyčios atstovų atakos prieš Anykščių pakraštyje rengiamą sunkiosios muzikos festivalį „Velnio akmuo”.
Pernai jam dar nė neprasidėjus dvasininkai išplatino laišką, raginantį uždrausti festivalį arba neįsileisti į jį pasaulinio garso brazilų grupės „Sepultura”, kuri esą satanistinė.Šiemet užkliuvo visame pasaulyje garsi norvegų grupė „Mayhem”, ne tiktai gyvai atliekanti muziką, bet ir kurianti scenoje išskirtinius, kartais net šokiruojančius spektaklius. Tiesa, dėl to ji nėra draudžiama Vakarų Europos šalyse, o jos koncertų rengėjų niekas neketina bausti.
Marijos žemėje mąstoma kitaip. Nepraėjus nė mėnesiui po antrojo festivalio „Velnio akmuo”, Anykščių religinė bendruomenė surinko per 200 parašų ir išsiuntė laišką Teisingumo ministerijai.
Prašoma išsiaiškinti, ar nebuvo pažeista Konstitucija ir žmogaus teisės pakvietus koncertuoti grupę „Mayhem”, kurios vokalistas vilkėjo apdarus, primenančius sutaną, ant krūtinės buvo pasikabinęs didžiulį apverstą kryžių.
Skundo autoriams, regis, nė motais, kad laisvame pasaulyje turi teisę gyvuoti įvairiausia muzika, kūrybinė mintis ir išraiška scenoje.
Galima būtų priminti, kad festivalio rengėjai jo pavadinimą sieja ne su satanizmu, o su vyskupo Antano Baranausko išpopuliarinta legenda apie neštą ir pamestą Puntuko akmenį, kuriuo, aušrai išaušus, gaidžiams pragydus, velniui taip ir nepavyko sugriauti Anykščių bažnyčios.
„Velniui nepavyko, o minioms velnio vaikų, susirenkančių į Dainuvos slėnį pasiklausyti muzikos, galėjo pavykti”, – jau girdžiu piktą šventuolių atkirtį.
