Kas sieja karą Ukrainoje su kino komedija „12 kėdžių“?

Eldoradas Butrimas Specialiai iš Ukrainos, Odesa

Antradienio „Anykštoje“ publikavome Eldorado BUTRIMO specialiai iš Ukrainos „Anykštai“ parengtą reportažą. Skelbiame jo ištrauką.

Vyresni Lietuvos gyventojai puikiai prisimena sovietmetyje labai populiarią kino komediją „12 kėdžių“, kurią dauguma mėgo ir galimai tebemėgsta iki šiolei.
Todėl nenustebčiau, jei šiems žmonėms klausimas, kas sieja karą Ukrainoje su kino komedija „12 kėdžių“ iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kvailas ir visiškai nei į tvorą, nei į mietą.

Filme tikrai buvo daug komiškų situacijų, kurias aktoriai, ypač vaidinę pagrindinius veikėjus – Ostapą Benderį ir Kisą Vorobjaninovą – suvaidino puikiai. Filmas buvo sukurtas prieš penkiasdešimt metų ir mušė žiūrovų populiarumo rekordus tuometinėje TSRS.
Filmas tiesiogiai tikrai neturi jokių sąsajų su dabartiniu karu, ir jeigu jį įamžinantys du paminklai stovėtų ne Odesos miesto centriniame skvere, apie tai nebūtų kilę jokių ginčų. Kadangi kėdės skulptūra bei Kisos Vorobjaninovo bareljefas puikuojasi pačioje lankomiausioje miestiečių vietoje, Odesoje pasigirdo balsų, reikalaujančių skulptūras iškelti kitur.
To reikalaujantys aktyvistai tvirtina, kad nėra nusistatę prieš filmą, tačiau mano, kad toje vietoje reikia paminklus statyti ne Rusijos, bet saviems aktoriams ar menininkams.

Juolab kad „12 kėdžių“ veikėjus vaidinę aktoriai nebuvo odesiečiai, o filmo veiksmas irgi nėra susijęs su šiuo miestu. Šią diskusiją greičiausiai paskatino kitas, didesnis ginčas dėl paminklų carizmą bei sovietmetį aukštinančius laikus.
Tokių paminklų Odesoje, pasirodo, dar yra daug, ir jie nėra griaunami, nors kituose Ukrainos miestuose, prasidėjus Rusijos agresijai, jie nuverčiami.
Odesoje, priešais meriją, stovinti patranka dar prieš savaitę puikavosi užrašu – „Šlovė rusiškai ginkluotei“.
Keista, tačiau Odesoje stovi paminklai trims Rusijos carams, ir visi jie prieš karą buvo restauruoti. „Manau, jog tai buvo gerai apgalvotas Maskvos ideologų sumanymas: propaguojant ir šlovinant senus puikius laikus, pririšti Odesą prie Rusijos“, – pareiškė istorijos dėstytojas Vladimiras Pivtorakas.
Istorikas priminė, jog Rusijos carienė Jekaterina ll 1794 metais pasirašė nurodymą įkurti toje vietoje uostą bei miestą. Tačiau drauge ji užsimojo naikino ukrainiečių kalbą ir ribojo kazokų laisvę.
Paminklas carienei buvo pastatytas 1900 metais, o jau po dvidešimties metų jį nugriovė bolševikai. Nugriauto paminklo dalys buvo paslėptos muziejaus saugykloje ir ten dūlėjo beveik šimtą metų.

2007 metais Odesos valdžia netikėtai vėl pastatė carienės paminklą, nors prieš tai protestavo vietos istorikai, patriotinės organizacijos ir net prezidentas Viktoras Juščenka. Odesos valdžia protestus ignoravo, o vietos teismas atmetė skundus, reikalaujančius paminklą nuimti.
„Caro laikus bei pravoslavų bažnyčią kaip tik tuo metu idealizuoti ėmė Maskva, kuri ėmė skatinti atstatinėti carų paminklus Rusijoje, ji kažkokiu būdu sugebėjo paveikti Odesos meriją, nors mes, istorikai, protestavome prieš tai“, – tvirtina V. Pivtorakas. Šis dėstytojas spėja, kad paminklo atstatymą inicijavo tie merijos darbuotojai, kurie buvo verslo ryšiais susiję su Rusija.
Po dvejų metų merija nusprendė restauruoti paminklą carui Aleksandrui II – 7,1 metro aukščio koloną su užrašu, jog tai odesiečių padėka „carui išvaduotojui“ už miesto parko įkūrimą. Ant kolonos smaigalio vėl buvo uždėti imperinės Rusijos simboliai, nors jų niekas nedrįso dėti net sovietmečiu.
„Manau, kad Maskva seniai planavo jėga užgrobti Ukrainą, o norėdama palengvinti savo siekius darė viską, kad rusakalbius Odesos gyventojus išlaikytų savo įtakoje, nes Odesa visada Rusijai buvo svarbus miestas“, – pareiškė V.Pivtorakas.

Visas straipsnis „Anykštoje“ (2022-05-17). Laikraščio ieškokite spaudos prekybos vietose. Reportažas nebus spausdinamas portale anyksta.lt