Anykščių muzikinėje padangėje prieš pusantrų metų užgimė naujas muzikinis projektas – transcendentinio roko grupė „Čigongo meistras“. Sparčiai populiarėjantis kolektyvas pavasarį Anykščių koplyčioje surengė koncertą, savo kūrinius įrašinėja garso įrašų studijoje Vilniuje bei turi ambicijų tapti žinoma muzikos grupe visoje Lietuvoje.
„Anykšta“ bendravo su transcendentinio roko grupės „Čigongo meistras“ lyderiu Mykolu Tursa, kuris rašo kūrinius, groja akustine gitara bei yra grupės vokalistas. Be jo, grupėje Gintautas Kazakevičius groja soline gitara, Donaldas Vaičiūnas – boso gitara, Vytautas Burba – mušamaisiais instrumentais bei Dainius Tamoliūnas – klavišiniais instrumentais.
M. Tursa pasakojo, kad kolektyvas „Čigongo meistras“ susibūrė iš bendraminčių noro save realizuoti muzikos srityje. Visi grupės nariai nėra baigę kokių nors muzikinių mokslų ir, pasak M. Tursos, yra visiški mėgėjai.
„G. Kazakevičius, kuris grupėje groja soline gitara, galima pavadinti, kad yra nuėjęs link to profesionalumo“, – grupės narį gyrė M. Tursa.
Kodėl neseniai susibūręs kolektyvas pasivadino „Čigongo meistras“?
„Tas Čigongas yra tokia Kinijos prieš daug tūkstančių metų sukurta dvasinės praktikos sistema, į kurią įeina meditacija ir pratimai tam tikri, skirti gerinti žmogaus savijautą, būseną. Buvo tokia labai gyvenimiška situacija su mūsų draugu, mes apie tai daugiau juokavom, ir tas mūsų skambesys, tas braižas, žinutė, kurią transliuojam, kažkaip visai atitiko, ir tas pavadinimas liko mums visai gražus“, – kalbėjo M. Tursa.
„Čigongo meistras“ save prisistato kaip transcendentinio roko grupę.
„Aš kai kuriu dainas, jos tokios labiau yra kaip dainuojamosios poezijos, bet tai, kas gimsta grupėje, tai yra nuo švelnių baladžių iki stipresnio skambesio, ne metalo, bet sunkesnio roko“, – grupės muzikinį skambesį pabandė apibrėžti M. Tursa.
Grupės „Čigongo meistras“ lyderis M. Tursa prisipažino, kad per savo gyvenimą yra sukūręs labai daug dainų ir visa jo kūryba vyksta spontaniškai.
„Repetuojam Tilto gatvės komplekso patalpose mažiausiai vieną kartą per savaitę, tačiau kai jau susirenkam, tai kokias tris-keturias valandas pagrojam“, – apie grupės muzikinę virtuvę pasakojo M. Tursa.
„Čigongo meistro“ kūriniuose vyrauja temos apie žmogų ir jo gyvenimo patirtis: išdavystę, kovą su savimi ir pasauliu, meilę, dvasinį prabudimą, susitaikymą, savęs ir kitų priėmimą.
„Visi mūsų kūriniai skamba tik lietuviškai. Visų pirma, aš anglų kalbos labai gerai nemoku, be to, man atrodo, kad ta kalba nėra kažkoks techninis dalykas. Mūsų gimtosios kalbos žodžiai, jų junginiai, prasmė, potekstės – tik ją gerai pažindamas gali su kalba žaist, – pastebėjo muzikantas.
Lietuvoje yra pakankamai daug alternatyviąją muziką grojančių atlikėjų bei muzikos grupių. Kuo klausytoją galėtų patraukti ir įtikinti grupė „Čigongo meistras“?
„Mes nesame profesionalai ir negalime savęs daugiau realizuoti dėl kažkokių techninių dalykų, bet mūsų grupės potencialas yra didžiulis. Kartais per kūrybą jis prasiveržia labai gražiom formom. Tai nėra kažkas paviršutiniška, tai tiesiog yra didelė mūsų gyvenimo dalis, tai nėra suvaidinta. Manau, kad klausytoją gali patraukt tas mūsų nuoširdumas“, – kalbėjo M. Tursa.
Grupė „Čigongo meistras“ jau yra įsirašiusi debiutinį savo dainų albumą, kuris vadinasi „ČM≠KK“. ČM yra „Čigongo meistras“, o KK – „Krikščionių kunigas“. „Čigongo meistras“ reprezentuoja viską, kas yra nauja, šviesu: tarnystę, meilę, gyvybę. „Krikščionių kunigas“ – tą senąjį pasaulį, kuris nenori keistis, tą stagnaciją, baimę, kaltės jausmą, prisirišimą, nenorą keistis, mirtį. Čia yra toks tarsi supriešinimas, bet mes to nesiekiam. Bet, mano asmenine nuomone, tą, kam atstovauja kunigai, tai tą pasaulį, kuris yra pasibaigęs, kuris nenori keistis“, – kalbėjo M. Tursa.
Grupė „Čigongo meistras“ jau yra surengusi apie 10 koncertų. Rudenį planuoja išsileisti savo debiutinį albumą kompaktinėje plokštelėje, apie savo įrašus svajoja ir vinilo plokštelėje.
„Neturime labai didelių lūkesčių užkariauti auditoriją, bet kai yra tas potencialas, – kodėl gi ne? Norėtume sugroti Vilniuje „Lofte“ ar „Tamstos“ klube. Manau, kad tai yra realūs dalykai. Tas nuoseklus darbas ir veda link to. Mūsų tikslas išlieka prasmingai su chebra praleistas laikas, kurio nenusipirksi už jokius pinigus“, – pabrėžė M. Tursa.
Pasidomėjus, kokią muziką mėgsta klausytis, grupės „Čigongo meistras“ lyderis M. Tursa visų pirma paminėjo Anykščiuose, festivalyje „Devilstone“, grojusius islandus „Solstafir“, atlikėjus Nick Cave, Borisą Grebenščikovą, grupę „Hiperbolė“ ir kitus.
M. Tursa yra kilęs iš Utenos. Kaip jis pats sakė, į Anykščius jį atvedė gamta, kraštovaizdžio trauka.
„Anykščiuose yra labai daug įvairių žmonių, jie skirtingi, ir tas jaučiasi. Čia kaip apie tą patį „Čigongo meistrą“ ir „Krikščionių kunigą“. Yra žmonės, kurie užsistagnavę, kurie žiūri televizorių ir nevaikšto į renginius, ir ta naujoji banga, kuri nori kurti, reikštis, neša atsinaujinimo idėją“, – kalbėjo M. Tursa.
Grįžtant prie neseniai Anykščių koplyčioje nuskambėjusio grupės „Čigongo meistras“ koncerto, savo įspūdžiais pasidalijo kitas šios grupės narys – D. Vaičiūnas.
„Tai buvo koncertas, kurio niekas nefotografavo. Nė vieno kadro. Ar taip gali būti po renginio šiais laikais? Pasirodo, gali. Ne veltui grupės įkūrėjas M. Tursa visus perspėjo — tai ne koncertas, o patyrimas. Klausydamas transcendentinio roko grupės „Čigongo meistras“, kiekvienas pajunta, kad jų muzika bei dainų tekstai tiesiog įtraukia, o visa kita lieka kažkur už durų“, – pastebėjo D. Vaičiūnas.