Turėjau kažkokių reikalų gretimame Grikiapelių kaime. Sustojau prie vienos sodybos. Terasoje sėdi vyrai. Kokie septyni. Vyrai argumentuotai diskutuoja apie Baudelair‘ą ir Sartre. Vos pradaręs automobilio duris išgirstu, jog jie jau komentuoja mane. Sako: „Koks čia py…as mano keliu važiuoja, tuoj snukin“, – ir dar kažką panašaus. Žmogystos kyla nuo stalo, artėja. „Kai filosofas sustoja, menininkas eina toliau“, – grėsmingai rėkiu, bandydamas apsiginti. Staiga tas, kuris buvo išsiveržęs toliausiai į priekį, mosteli ranka: Ble, čia gi Vidmukas“. Visi draugiškai sveikinamės, sėdu prie stalo. Intelektualus pokalbis tęsiasi… O būčiau ne Vidmukas iš gretimo kaimo, net Sartre nebūtų padėjęs.
Po ilgokos pertraukos stebėjau nuotoliniu būdu vykusį Anykščių rajono tarybos posėdį. Labai Grikiapelių vyrus primena. Diskusijos apie Baudelair‘ą ir Sartre kiek toliau pažengusios, bet saviškių ir svetimųjų samprata identiška. Gali praleisti porą metų Mauručiuose, Malagoje ar Marse, bet, prisijungęs prie tarybos posėdžio transliacijos, per porą valandų lengvai sudarysi du atskirus sąrašus. Iš politikų laikysenos aišku, kas čia pas mus „geriečiai“ ir kas „tubiečiai“. Na, arba atvirkščiai – kas „tubiečiai“, o kas „blogiečiai“.
Ne naujiena, kad iš biudžeto gyvenantys žmonės yra skirstomi į savus ir svetimus, į priešus ir draugus. Taip, žinoma, skirstomi ir ne vien biudžetininkai, bet nebiudžetininkams patiems yra neįdomu, lojalūs jie valdžiai ar nelabai.
Dabartinės rajono situacijos išskirtinumas yra saviškius ir svetimus skiriančio brūkšnio riebumas. Brūkšnys storas, storas ir raudonas. Matėsi jis iš karto po savivaldos rinkimų, tačiau vyliausi, kad pamažu išsitrins. Deja, praraja tik didėja.
Buvęs Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis gegužės mėnesio rajono tarybos posėdyje kalbėjo, kad buvusiems jo komandos valdininkams taikomas mobingas, „žmonės iš darbo išeina šeimomis“. Aišku, kyla klausimas, kaip ir kada tie žmonės į savivaldybę susirabaškino su visa savo gimine. Žinot, bet juk suaugę žmonės! Vyras su žmona, aišku, nesitaria, kokiame konkurse kuris dalyvaus. O paskui pradaro šviežias valdininkas savo naujojo kabineto duris ir… ups! Koks nustebimas! Prie lango po alijošiumi jau jo ponia sėdi…
Visas tekstas – šeštadienio „Anykštoje”
