Antradienį seniūnijos gyventojams atsiskaitė Kavarsko seniūnas Algirdas Gansiniauskas. Renginyje tradiciškai dalyvavo rajono vadovai. Po seniūno ataskaitos meras Kęstutis Tubis ir savivaldybės administracijos direktorius Audronius Gališanka pasakė trumpas ir konkrečias kalbas, o didesnių kavarskiečių priekaištų valdžia nesulaukė.
Seniūnas – geras viešųjų
ryšių specialistas
Seniūnas A. Gansiniauskas savo ataskaitoje vardino nuveiktus darbus, minėjo seniūniją charakterizuojančius skaičius. Pasak seniūno, pernai viešuosius darbus seniūnijoje dirbo 12 asmenų, o ankstesniais metais tokių žmonių būdavę 30-40. Seniūnija 2016 metais priėmė 1292 socialinių pašalpų prašymus, seniūnijos teritorijoje gyvena 22 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 55 vaikai. A. Gansiniauskas džiaugėsi, kad už 9,3 tūkst. eurų įrengtas Kavarsko bažnyčios apšvietimas, 38 tūkst. eurų išleista vietinių kelių ir gatvių priežiūrai.
Seniūnas vaizdžiai aiškino, kiek vietos Kavarsko kapinėse. „Per 13 mano darbo metų užlaidojome tik 15 arų, tad kapinėse vietų užteks 400 metų“, – paskaičiavimus pateikė A. Gansiniauskas.
Seniūnas kalbėjo, kad numatoma rekonstruoti gelžbetoninį Pumpučių kryžių, bet dėstė, kad darbai nepigiai kainuos. „Ir meras žino, kad restauratoriai reikalauja 5 tūkstančių eurų“, – sakė A. Gansiniauskas. Pasak seniūno, Kavarskas pagal parduotuvių skaičių pretenduoja į Lietuvos Gineso rekordų knygą – miestelyje, kuriame 616 gyventojų, yra 10 parduotuvių.
Seniūnas džiaugėsi naujuoju Kavarsko klebonu dr. Nerijumi Vyšniausku. „Labai tvarkingas. Kaip čia pasakius… labai išmintingas. Su buvusiu klebonu taip pat bendravom, bet dabar bendravimas kitokio lygmens“, – apie kun.dr. N. Vyšniauską kalbėjo A. Gansiniauskas.
Kunigas savo pasisakymą pradėjo humoru. „Dešimtas mėnesis esu čia, atrodytų, jau turi prasidėti gimdymas“, – šypsojosi N. Vyšniauskas. Jis seniūną gyrė už viešuosius ryšius. „Seniūnas, kaip žmogus, gerai garsina Kavarską – gerai įvaldęs viešuosius ryšius. /…/Gera reklama mes galime traukti žmones. Jei būsime žinomi, pritrauksime ir investicijas“, – kalbėjo kun. dr. N. Vyšniauskas.
Prašymai ir padėkos merui
Po seniūno ataskaitos žodis buvo suteiktas Kavarsko seniūnijos seniūnaitijų atstovams, kurie dėstė savo problemas ir džiaugsmus.
Dabužių seniūnaitijos atstovė džiaugėsi, kad įrengta stotelė ir gyvenvietės apšvietimas. Už šiuos darbus ji dėkojo seniūnui ir merui Kęstučiui Tubiui.
Šerių atstovė kalbėjo, kad šalutinės gyvenvietės gatvės yra kritinės būklės, o gatvė, kurioje gyvena seniūnaitė, nėra apšviesta. Pasak kalbėjusios, kaip ir kituose kaimuose, taip ir Šeriuose – problemos dėl nuotekų bei dėl socialinės rizikos šeimų. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad tiltas per Judinio upelį yra avarinės būklės.
Budrių atstovas džiaugėsi kaimo bendruomene, sakė, kad 4-5 šeimos savo gyvenimą pakeitė iš esmės, pasakojo, kaip atidirbantys už socialines pašalpas valė inkilus. „Gyvename gerai – visus su pavasariu“, – savo kalbą apibendrino Budrių bendruomenės atstovas. Beje, seniūnas A. Gansiniauskas skelbė, kokius renginius šiems metams yra suplanavę Budriai – sąrašas įspūdingas, Budriai surengs dešimtis švenčių.
Kavarsko kaimiškosios seniūnaitijos atstovė dėstė, kad buvo trys problemos – šunys, pėsčiųjų takas link kryžiaus ir negyvenamieji namai. Pirmąsias dvi problemas, pasak kalbėjusiosios, bandoma spręsti, tačiau trečioji – neišsprendžiama. Moteris pasakojo, kad labai gražus Girelės kaimas, bet jame „vienas sentikis ir šeima, kuri turi namų restoraną.“.
Kavarsko Paryžiaus seniūnaitijos atstovas kalbėjo, kad pagrindinė problema yra gatvės ir dar lieptas, „kur einame Joninių švęsti“. Seniūnas dėl liepto remonto atkirto: „Labai gerai sutvarkysi – kaip rėš su motociklu stačia galva“.
Janušavos gyventojų vardu kalbėjęs vyras sakė, jog pagrindinė kaimo bėda -apleistas kultūros namų pastatas bei kelias nuo Pienionių iki Šovenių.
Svirnų atstovas kalbėjo filosofiškai, sakė, kad „visi planai atsiremia į pinigus – nebus pinigų ir planai bus maži.“
Iki šiol valdžios susitikimai su kavarskiečiais būdavo įtempti, paprastai ir seniūnui, ir rajono valdžiai būdavo beriami priekaištai. Šį kartą, regis, valdžiai buvo pasakyta daugiau gerų nei blogų žodžių. Net apie atliekų kainas pirmieji prakalbo ne kavarskiečiai, o savivaldybės administracijos direktorius Audronius Gališanka.
Paskolas grąžina,
namus renovuoja
A. Gališanka kalbėjo ir apie keičiamą vietinių kelių priežiūros strategiją. Pasak jo, reikia ne visur po truputį pabarstyti žvyro, o kapitaliai remontuoti vietinius kelius. „Dėl kelių atvažiuosime, kai bus šilta ir kai bus žinomos lėšos“, – žadėjo administracijos direktorius.
Jam nusistebėjus, kad niekas nekalba apie atliekų surinkimo kainas, viena moteriškė sakė, kad yra problemos dėl registruotų, bet Kavarske negyvenančių žmonių. Buvo iškeltas klausimas, ar derėtų apmokestinti atliekų mokesčiu žmogų, kuris dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir didžiąją dalį laiko praleidžia užsienyje.
Meras Kęstutis Tubis kalbėjo, kad dėl atliekų apmokestinimo yra problema. Pasak rajono vadovo, yra pretenzijų ir atliekas surenkančiai UAB „Anykščių komunalinis ūkis“. „Jie turi 7 veiklas, kiekviena veikla turi būti atskirta“, – apie komunalininkus kalbėjo meras. Pasak mero, vis dėlto atliekų surinkimo kaina „lyginant su kitais rajonais yra mažesnė, nors tvarka ir nėra tobula“.
Meras džiaugėsi, kad Anykščių rajono biudžetas nepraskolintas. Atvirkščiai – grąžinamos skolos. „Anykščių šiluma“ turi paskolą nuo 1999 metų. Pavyko ir šilumą atpiginti, ir „Anykščių šiluma“ grąžina bankui paskolą – po 60 tūkst. eurų kas ketvirtį“, – aiškino rajono meras. Jis džiaugėsi, kad šiemet bus renovuojami 9 Anykščių miesto daugiabučiai namai bei pirmasis daugiabutis „provincijoje“- namas Kavarske, P. Cvirkos gatvėje. „Dabar pagal renovuotų namų procentus mes esame ketvirti Lietuvoje“, – aiškino meras K. Tubis.
Po kiaulių maro –
paukščių gripas
Kavarsko seniūno ataskaitos klausęs rajono Tarybos narys, socialdemokratas, Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Dainius Žiogelis, gavęs progą pasisakyti, kavarskiečiams aiškino apie afrikinį kiaulių marą bei paukščių gripą.
Pasak D.Žiogelio, Anykščių rajone registruota per 50 proc. visų Lietuvoje nuo afrikinio kiaulių maro kritusių šernų. Tačiau jis dėstė, jog jei nuo afrikinio kiaulių maro šį pavasarį nenustips nė viena rajono ūkininkų kiaulė, nuo balandžio 1-osios bus sušvelninti apribojimai kiaulių augintojams. „Jeigu šiuos metus pragyvensime be maro, kitais metais gali būti, jog bus galima auginti kiaules“, – apie perspektyvas kalbėjo D. Žiogelis. Tačiau, pasak jo, dabar didžiulė problema yra paukščių gripas, kuris pirmiausia smogė „Kauno grūdams. „Baltarusija uždarė bet kokį judėjimą ir paukščių, ir pašarų“, – kaip „Kauno grūdai“ susiję su paukščių gripu, aiškino D. Žiogelis.
