Prieš dvejus metus Kavarsko šaltinyje nusiskandinęs (kitų šaltinių teigimu – nuskendęs) katinas buvo teisus. Kavarsko šaltinis yra magiškas, verčiantis individus atlikti beprotiškus veiksmus. Nuo šiol Kavarsko šaltinį garsina ne tik katinas, bet ir dar dvi išskirtinės detalės – nuorodos į šaltinį bei prieš lauko sceną surikiuoti suolai. Sėdimos vietos įrengtos atvirkščio amfiteatro principu: priekinė eilė yra aukščiausiai, o kitos eilės vis žemiau, todėl žmonės mato ne veiksmą scenoje, o priešais sėdinčiųjų nugaras.
Nuorodos šaltinio link skelbia: „KAVARSKO šaltinis, vad. Švento Jono šaltiniu“. Nuorodoje neaiškus trumpinys „vad.“, du kartus minimas „šaltinis“, o ir Jonas, pasirodo, ne tas… Kavarsko klebonas Norbertas Martinkus patvirtino, kad šv. Jonas yra visai kitas šventasis, nei šv. Jonas Krikštytojas. O Kavarsko bažnyčia ir Kavarsko šaltinis pavadinti šv.Jono Krikštytojo vardu.
Bent jau suolus saugumo sumetimais reikėtų permontuoti. Vardan gyvųjų Kavarsko katinų… Išprotės juk ir pradės masiškai skandintis.
