Dainų autorius ir atlikėjas Kazimieras Jakutis kviečia į savo koncertus ir naujo kompaktinio disko „Rytmečiai“ pristatymą. Jei situacijos nepakeis galimi karantino ribojimai, koncertinis turas, spalio 17-ąją prasidėjęs Pagulbyje (Molėtų r.), tęsis iki pat metų pabaigos ir antrąją Kalėdų dieną finišuos Anykščiuose.
Kartu su grupe K. Jakutis taip pat koncertuos Kelmėje, Jonavoje, Vilniuje, Birštone, Šiauliuose, Panevėžyje, Rokiškyje, Joniškyje ir Kaune.
Pirmasis koncertas – mokykloje
Jakutis koncertuoja jau 15 metų, o pirmasis jo koncertas vyko Jonavoje, dabartinės J. Ralio gimnazijos salėje. Čia mokėsi jo sūnūs, tad erdvę muzikai suteikė tuometinis mokyklos vadovas Arūnas Rimkus.
Į mokyklą tąsyk atlikėjas atvyko ne tik su gitara, tačiau ir su specialiais mediniais gaminiais – žibinčiais. Beje, įdomu tai, kad įvedus šį žodį į „Google“ paieškos sistemą, daugiausiai rezultatų siejasi būtent su K. Jakučio pavarde.
Žibinčiai – šviesos šaukliai – yra scenos apšvietimo elementai, kuriuose uždegamos žvakės. Jie pagaminti iš medžio, kuris buvo senose trobose. Tai – senos durys, sienojai, kiti rakandai.
Jiems gaminti panaudoti statiniai iš keturių vietovių, tarp kurių – ir K. Jakučio tėviškė Ignalinos rajone.
„Nuo to laiko žibinčiai lydi mane į visus koncertus. Jie turi ir vardus: Senolis, Vienišas, Vikingas. Dar į koncertus vežuosi ir senas duris“, – sakė K. Jakutis.
Atlikėjas galėtų pasakoti ir jų koncertines istorijas. Pavyzdžiui, kaip pirmuose koncertuose viską darydavo pats, paskui, nusivalęs prakaitą, lipdavo į sceną. Arba kaip vėliau, jau atsiradus grupei, „mediniai kuolai“ įsipyko muzikantams, kuriems teko juos padėti sunešti į sceną, o po pasirodymo – sukrauti atgal į priekabą.
Metus skaičiuoja dainomis
Vis tik žibinčiai, sako K. Jakutis, tėra detalė, nors jam – ir svarbi. Tačiau savo penkiolika metų jis skaičiuoja dainomis, koncertais, kompaktiniais diskais ir, žinoma, emocijomis.
„Pamenu, prieš kelis metus su marčia Vaida mobiliuoju telefonu sudainavome ir nufilmavome dainą „Neišeik“. Iki šiol nesuprantu, kas ir kodėl tada nutiko, tačiau ji ėmė plisti internete, žmonės ja dalinosi vieni su kitais“, – prisiminė K. Jakutis.
Mėgėjiškai mobiliuoju telefonu nufilmuota daina sujaudino emigrantę, kurios gyvenimo istorija ir tapo dainos sukūrimo atspirties tašku.
Daina gimė po K. Jakučio koncerto Vokietijoje lietuviams. Ten atlikėjas susipažino su moterimi, kuri ne tik papasakojo savo išvykimo iš gimtinės istoriją, tačiau pasakė ir frazę, tapusią K. Jakučio dainos žodžiais.
„Ji sakė, kad aštuonerius metus jau gyvena Vokietijoje, tačiau jos sava ten dar nelaiko. Tuo tarpu Lietuvoje ji jaučiasi jau svetima. Tada, skrendant lėktuvu, ir gimė dainos žodžiai“, – sakė atlikėjas.
Vėliau daina „Neišeik“ buvo išleista kaip singlas.
Atėjusiems į koncertą – dovana
Jakučiui itin svarbios tradicijos, todėl savo koncertinį turą jis kasmet pradeda Pagulbyje, kur ne tik turi įsigijęs seną aukštaitišką sodybą, tačiau atradęs bendrystę su vietos žmonėmis. Koncertinis turas baigiasi mieste, kuriame K. Jakutis gyvena – Anykščiuose.
Visi, įsigiję bilietą į K. Jakučio ir grupės koncertą, gaus dovanų – ką tik išleistą naują kompaktinę plokštelę „Rytmečiai“. Joje – šešios senesnės, tačiau naujai arba pirmą kartą įrašytos dainos ir devyni visiškai nauji kūriniai. „Tad viso – 15 dainų. Lygiai tiek, kiek ir metų scenoje“,– sako kūrėjas. Ši kompaktinė plokštelė – jau šeštoji K. Jakučio diskografijoje.
Savo muzikai eiles kuria pats K. Jakutis, taip pat jis mėgsta Jono Strielkūno, Antano Miškinio, Pauliaus Širvio ir kitų poetų žodžius.
Kalbėdamas muzika dainų autorius ir atlikėjas dažnai išdainuoja tėvynės ilgesį, meilę savo kraštui ir moteriai.
„Arkliams“, „Šviesūs rytmečiai“, „Aukštaitijos dangui“, „Nuogas ruduo“ – tai dainos, kurias galima vadinti atlikėjo vizitine kortele, jo kūrybos pamatu, atspirties tašku ir kryptimi.
Muzika jam – ir susitikimai su savimi, savo vaikyste, tėvais, namų kvapu: „Dažnai sapnuoju vaikystę. Girdžiu svirties girgždesį, iš kibiro pilamo vandens čiurlenimą, arklių girdomų tuo vandeniu prunkštimą“, – sako K. Jakutis.
