Kaziuko mugė Svėdasuose

Sekmadienį Šv. Kazimiero atlaidai vyko netolimuose Kamajuose, tomis dienomis visus didžiuosius pirkėjus, pramogų ir noro pirkti bei pamatyti išsiilgusius į savo didžiąją mugę susiurbė Vilnius, tačiau visai neprasta Kaziuko mugė vyko Svėdasuose. Linksma, turtinga gal dviem dešimtimis pardavėjų, dainininkai, muzikantais, vaidintojais, keliais šimtais pirkėjų ir puikia bendrystės nuotaika.

 Tuoj po pamaldų bažnyčioje žmonės rinkosi į mugę. Gardžiųjų latviškų saldainių pardavinėtojai net iš Panevėžio atvyko – komerciškai geriausią vietą užsiėmė. Liaudiškosios juvelyrikos, linksmųjų paveikslėlių pardavinėtoja – iš Biržų, šaukštai, lentutės medinės atvežtos iš Mičionių, vilnos vėlėjų šlepetės, kepuraitės ir kita produkcija margavo, „bičiuoliai“ ne tik su medumi, bet bičių duonelės, žvakelių siūlė, verslūs vaikučiai keksiukų prisikepę net arbatinę atvėrė. Bendruomenės nariai siūlė įsigyti Svėdasus simbolizuojančių, savo skambesiu svečius atėjus pranešti privalėsiančių varpelių, pagalvių siuvėja gyrė pačias stebuklingiausias – tik pridėsi galvą prie tokios ir bematant giliausiu, poilsingiausiu miegu užmigsi. Daujočių amatininkų nupinti iš vytelių krepšiai neįtikėtinomis spalvomis švytėjo – bulvėms, obuoliams, kitokiam gėriui ir net malkoms prie židinio sudėti bei nešioti. O kur dar bandelės, sviestas, įspūdingos butėniečių moterų iš spalvoto tampomo popieriaus susuktais žiedais rožės…

Griežė svėdasiškių kaimiškos muzikos kapela, jos vadovė Rožė Lapienienė akordeonu grojo, jos dukra Ramūnė būgną mušė, gausingas būrys sutartinai dainavo. Bibliotekininkė Asta Medinienė su savo vaidintojų trupe – čia ir vištas, ir gaidžius pardavinėjo, ir vogtą arklį „suktas čigonas pastumti“ norėjo…
Vokietis, sumanusis spaustuvininkas ir visokios geros spaudos platintojas Otas iš Tilžės atvyko, knygnešių dienos šventėn kovo 16-ąją kvietė, apie savo žygius knygų kontrabandos gabenimus pasakojo ir jo spaudinių įsigyti siūlė. Visko čia buvo – pirmosios atvirutės su idilišku tarpukario Svėdasų vaizdu – panorama nuo Alaušo ežero, atvirukai su piešiniu didžiojo lydžio Mačeikos sietuvoje, Šventojoje ties Butėnais, senų fotografijų albumai apie pokario partizanus, siaurąjį geležinkelį, Adomo Prūso biografinė knyga, svėdasiškio Vlado Baleišio meilės miniatiūrų knyga „Chrizantemos” ir kitoks gėris. Tikriausias bukinistas, pranašavęs, kad Svėdasai turėtų tapti lietuviškosios literatūros centru, čia galėtų vykti knygų mugės, o pavasarinę mugę privalėtume rengti ne per Šv. Kazimierą, bet išskirtinai – Šv. Juozapo šventėje. Mat šią dieną Svėdasuose nuo seno švenčiami atlaidai, Juozapas ir garsusis kraštietis – kan. Juozas Tumas-Vaižgantas, be to, ši šventė – vienintelė diena ilgame Gavėnios laikotarpyje, kuomet nedraudžiama linksmintis, išdykauti, puotauti ir net tuoktis.