Kelionė į Koktebelį (III dalis. Padniestrė)

Dalintis Facebook Dalintis Twitter

Lietuviški numeriai – padniestriečių nestebina

Mistinė PMR-o valstybė mus priėmė jaukiai. Tiesa, pasienyje su Moldova ar Benderų centre įsikūrę Rusijos „žydrieji šalmai” ir jų šarvuočiai jaukumo šaliai nesuteikia, bet ir pavojaus turistams nekelia. Net jie, regis, prie nieko be reikalo nesikabinėja.
Pirmąją naktį praleidome Dubosaruose. Apsistojome viešbutyje – skylėje, be jokių iškabų ir nuorodų. Įsivaizduoju, kad taip, kaip atrodė mūsų kambarys, turėjo atrodyti viešbučiai pvz. Saratovo srities miesteliuose apie 1950-uosius. Kambaryje buvo kažkas panašaus į lovas, daiktas, primenantis stalą, bei lemputė be gaubto. O visą kita Dubosaruose džiugino.
Bičiulis buvo prašęs surasti Dubosaruose namą, kuriame jis gimė, kai tėvas statė hidroelektrinę. Radau. Pradėjau fotografuoti. Mano veikla susidomėjo kaimynai ir iš karto atskleidė tikrąją rusišką sielą. Tuoj pat buvo mestos gatvės pajėgos, per dešimt minučių suorganizuotas priėmimas pas elektrinės direktorių, bandyta ieškoti tų, kas dar gali prisiminti 1948-uosius… Direktorius bičiuliui, gimusiam Dubosaruose, liepė perduoti sieninį kalendorių su elektrinės nuotraukomis. Beje, kalendorius, matyt, Dubosaruose, vertybė, nes apie jį keli vietiniai šnekėjo ir svarstė, kur gauti.
Elektrinės direktorius leido vaikščioti po įmonės teritoriją ir fotografuoti, bet „žydrieji šalmai” buvo nepatenkinti. Rėkė, kad nušaus ir dar fotoaparatą atims. Sakau, man direktorius leido. „Atsirado, blyn, viršininkas. Dink, sakau”, – kas valdo užtvanką, dėl kurios 1992-aisiais vyko aršiausi mūšiai, paaiškino rusų kariuomenės taikdarys.
Kitas dvi paras leidome sostinėje Tiraspolyje ir kaimyniniuose Benderuose. Tiraspolyje radome senąjį tarybinį viešbutį ant Dniestro kranto, mokėjom po 25 litus už lovą. Beje, jau ir Tiraspolyje yra viešbučių, kur nakvynė kainuoja 150 dolerių ir daugiau. Nekeista, nes Rusijos remiamoje nepripažintoje valstybėje dažnai svečiuojasi Rusijos politikai, menininkai, visuomenės veikėjai. Reikia juos kaip žmones apgyvendinti.
Per 1992 karinį konfliktą Kanada atvėrė sienas kariniams pabėgėliams. Teigiama, jog tada į Kanada išvažiavo dešimtys tūkstančių rusų ir moldavų. Matyt, tai tiesa, nes sutikome pora žmonių, kurie sakė, kad atvažiavo iš Kanados aplankyti tėvų.
PMR-o miestelių gatvės pakankamai tvarkingos, jose daugybė monumentų Rusijos imperijos didvyriams, sovietiniams veikėjams ir 1992 metų karo aukoms. Militarizmas – vienas iš esminių PMR-o aspektų. Prieš savaitę iki mūsų viešnagės šioje valstybėje vyko PMR -o 20-mečiui skirti renginiai: vyko darbo žmonių demonstracija ir karinis paradas. Vienas iš vietinių laikraščių rašė: „Kariniame parade pasirodė per 1000 vienetų karinės technikos. Ir tai toli gražu ne visos mūsų pajėgos”.
Tiraspolyje, Benderuose yra šiuolaikiškų maitinimo įstaigų, kur gali gauti normalių picų ir gerų kepsnių. O užsisakius arbatą Tiraspolio kavinėje, visuomet turi tikėtis siurprizo – arba atneš briaunuotą stiklinę, į kurią įmerktas arbatžolių pakelis, šaukštelis ir suberta sauja cukraus, arba gausi litrinį arbatinuką puikios arbatžolių arbatos. Arbatos pateikimas, regis, nuo kavinės lygio nepriklauso. Ir brangiam restorane gali gauti briaunuotą stiklinę.
Kas tik turi galimybę sprukti iš PMR-o – sprunka. Padniestrės respublikos piliečio pasas galioja tik valstybės viduje, norintys nors laikinai išvažiuoti iš šalies turi turėti pripažintos valstybės pasą. Kas suka į Rytus, ima Rusijos pilietybę, o kas nori judėti į Vakarus – tampa Moldovos piliečiais. Apie migracijos srautus sprendžiu iš darbo skelbimų – jie kabo kone ant visų paslaugų sektoriaus įmonių durų. Šaukiam, kad Lietuvoje bedarbystė, Tiraspolis mūsų laukia. Darbo ten yra. Tiesa, alga nelabai didelė… Vieni padniestriečiai sako 200 litų, kiti – 400 litų uždirbantys…
PMR-as turi savus pinigus – PMR rublius. Ant daugumos banknotų karvedžio Aleksandro Suvorovo portretai, kuris XVIII amžiaus pabaigoje įkūrė Tiraspolio miestą. Su Tiraspoliu susijęs garsaus revoliucionieriaus Grigorijaus Kotovskio likimas. Kurį laiką jis Tiraspolyje gyveno ir štabą buvo įkūręs. G.Kotovskio štabe tebeveikia revoliucionieriaus memorialinis muziejus. Ir G.Kotovskio muziejuje, ir PMR-o istorijos muziejuje dirba ideologiškai „pakaustytos” moterys. Jų akys dega, regis, tiki tuo, ką pasakoja. Tiesa, istorijos muziejaus gidžių intelektas pribloškė. Ant PMR-o pinigų pavaizduoti trys veikėjai – A.Suvorovas, Tarasas Ševčenka ir dar kažkas. Muziejuj paklausiau, kas tas trečias. Moterys svarstė, tarėsi, bet vieningų išvadų nepadarė.
Galvojom, kad mūsų automobilis su lietuviškais numeriais PMR-e – bus atrakcija. Bet, patys matėm ne vieną „lietuvį” . Pasirodo padniestriečiai perka automobilius su lietuviškais numeriais, „pagal įgaliojimą” ir nekeisdami registracijos išvengia muitų.
Lietuviškas, taigi „savas” automobilio numeris, nepadėjo išvengti milicijos dėmesio. „Nukirto” gyvenvietėje 16 km/h viršijus greitį. Sako: „Jums bauda – 49 rubliai 50 kapeikų”. Bendrakeleivis Ričardas nesusivaldęs prunkštelėjo. Mat mūsų pinigais tai 13-14 litų…
PMR-o gyventojai, regis, vieningai pyksta ant moldavų, net minčių nekelia, kad jų valstybė vėl galėtų būti Moldovos dalimi. Tiesa, ir apie Rusiją kalba be meilės – pripažįsta, kad Maskva juos remia, tačiau piktinasi, kad remia per mažai. Rusiškasis 15 dolerių priedas prie padniestriečių pensijos jiems taip pat kelia, atrodytų, ne dėkingumą, o pagiežą – „būta čia pinigų”.

Trumpai

Padniestrės Moldovos respublika .Tai 10 – 50 km. pločio, daugiau nei 200 km ilgio „makaronas”, prie Dniestro upės. Nepripažintos valstybės plotas – per 4000 kv. km, kitaip tariant šalis 2,5 karto didesnė nei Anykščių rajonas. Gyventojų – per pusę milijono. Pusė jų gyvena sostinėje Tiraspolyje ir greta jos įsikūrusiuose Benderuose. Nuo vieno iki kito miesto – per 20 km, miestai sujungti troleibuso linijomis. Valstybinės PMR-o kalbos – rusų ir moldavų, tačiau pastarosios kalbos negirdėjome.
Istorija. 1918 metais dabartinėje Padniestrės teritorijoje, kurioje gyveno rusai ir ukrainiečiai, suformuota Moldovos autonominė tarybų socialistinė respublika. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Sovietų sąjunga okupavo dalį Rumunijos teritorijos (su Kišiniovu). Ši teritorija buvo sujungta su Moldovos autonomine respublika ir suformuota Moldovos socialistinė respublika. Moldova 1991 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, o Rusijos remiama Padniestrė savo nepriklausomybę nuo Moldovos oficialiai paskelbė 1990 metas. 1992 metais vyko Moldovos karas su Padniestrės Moldovos respublika. Pagal oficialią PMR statistiką, žuvo 800 padniestrės kovotojų.

Kainos PMR-e

95 benzino litras – 2,4 -2,6 lito
Pigiausia nakvynė baisiame viešbutyje Dubosaruose – 14 litų už lovą.
Cigaretės „Malboro” (radome tik Malaizijoje gamintas) – 5,5 lito
Neregėtos cigaretės su filtrais – iki 1 lito
Vakarienė kavinėje Dubosaruose (su degtine) – iki 10 litų
Vakarienė geroje Tiraspolio kavinėje – keliolika litų
Degtinės butelis, alaus butelis, sulčių tetrapakas kainuoja panašiai – apie 2,5 lito
Abchaziško limonado butelis- per 3 litus
Maisto kainos supermarkete – panašios kaip Lietuvoje

„Minties” leidykla išleido „Anykštos” žurnalisto Vidmanto Šmigelsko kelionių apybraižų knygą „Kryptis-Rytai”. Knyga iliustruota fotomenininko Rimgaudo Šlekio nuotraukomis.
Leidinyje pasakojama apie keturių bičiulių: anykštėnų Ričardo Skvarnavičiaus, Aido Gilio, V. Šmigelsko ir vilniečio Rimgaudo Šlekio – keliones po buvusią Tarybų Sąjungą.

Knygą sudaro trys skyriai: Iš Rusijos – be pykčio (Maskva-Krasnojarskas, Severobaikalskas-Nižnij Angarskas-Ulan Udė, Turka-Ust Barguzinas-Svetoj Nos-Olchonas Irkutskas, Sliudenka, Baikalas-Ulan Ude, Krasnojarskas); Kelionė į Koktebelį (Karpatai-Moldova-Padniestrė-Odesa-Krymas); Gruzijos chameleonas: tarp Europos ir Azijos (Tbilisis-Sighnaghi-Alazani slėnis-Lagodekhi-Tušetija-Stepantsminda-Goris, Boržomis-Svanetija-Batumis, Tbilisis)

Knygą „Kryptis-Rytai” galima nusipirkti ir internetu – http://www.mintis.eu/kelions-ir-apie-jas/910-kryptis-rytai.html