Į skaitytojų klausimus atsako keramikė Lina Bekerienė
– Ar pripratote šiame krašte?
Gyvenu čia jau dvidešimt šeštus metus, taigi, tikrai pripratau.
– Kurklių apylinkės neapsakomai gražios, o tai ir atsispindi keramikės kūriniuose, ar ne taip, Lina?
– Taip,čia labai gražus kraštas,pažįstamas man nuo vaikystės-su Tėveliu žiemą siauruku iš Panevėžio važiuodavome slidinėti,vasarą-į Rubikius irstytis valtimis. Tikiuosi, kad mano kūriniuose galima įžvelgti įvairių dalykų,lengvai įvardijamų,nujaučiamų ar sunkiau nuspėjamų,ne visada žinau,iš kur jie atkeliauja.
– Ar darbus darote iš Kurklių molio?
– Ne, perku jau išvalytą molį, į jį dar įmaišau Anykščių kvarcinio smėlio, dar šio bei to ir darau savo molio masę.
– Dalyvaujate užsienio parodose. Ar lietuviai keramikai turi savo stilių, kuris išsiskiria?
– Parodose, kuriose aš dalyvauju, ne tiek jau daug būna lietuvių. Tie, kuriuos aš ten matau, išsiskiria ne tik nuo kitų, bet ir labai skiriasi tarpusavyje, nes visi jie atvažiuoja su savo autoriniais darbais. Lietuvoje aš nepastebėjau vieningos keramikos mokyklos, kuri diktuotų stilių visiems keramikams.
– Kaip manote, kas sunkiausia yra jūsų darbe?
– Kada pradėjau mokytis lipdyti, mano mokytojas sakė, kad norint būti keramiku, reikia vienintelio dalyko – kantrybės. Lipdau jau 21 metus, todėl manau, kad kantrybės turiu pakankamai, kartais būna fiziškai nelengva išminkyti molį, bet, kai dirbi mėgstamą darbą, tų sunkumų mažiau nei kitur.
– Kur galima įsigyti šių gražių darbelių ?
– Deja, šiuo metu nespėju padaryti darbų į meno galerijas, todėl, norint įsigyti mano darbų, reiktų kreiptis į mane. Nuoširdžiai tikiuosi greitai nuvežti keramikos į Anykščių koplyčioje esančią Rūtos ir Valdo Pelegrimų galeriją.
– Gražus darbai. O kur juos butu galima detaliau apžiūrėti? Gal bus kokia paroda?
– Šiuo metu ruošiama paroda šiaurės Anglijoje. Pagaminti darbus užima labai daug laiko, yra labai sudėtinga sukaupti jų parodoms.
– Iš kur semiatės idėjų kūrybai? Kas Jus įkvepia?
– Man atrodo, kad seniai seniai (nebeatsimenu, kada), aš įkvėpiau ir iki šiol neiškvepiu. O idėjų pilna visur, tik spėk jas pamatyti ir įgyvendinti.
– Reto grožio, subtilūs darbai. Gera, kad turime tokią talentingą menininkę. Pagarba jai.
– Ačiū.
– Gyvenate ir kuriate malūne. Ar toks gyvenimo būdas turi įtakos kūrybinei minčiai, ar tokius pačius kūrinius lipdytumėte net jei gyventumėte, tarkim, daugiabutyje?
– Niekada negyvenau daugiabutyje. Turbūt išgyvenčiau ir ten, bet nenorėčiau. Tikriausiai viskas būtų kažkaip kitaip.
– Labai gražūs, džiuginantys, šilti, mieli darbai. Puiki menininkė esate. Sveikatos, palaimos ir ramybės.
– Ačiū Jums.
– Jūsų darbai tiesiog nuostabūs!Kuo didžiausios Jums sėkmės !
– Ačiū Jums.
– Ar nesugniuždė provincija.
– Manau, kad Provincija – vidinė žmogaus būsena. Mačiau daug provincialumo ir didžiausiuose pasaulio miestuose, o geografinėje provincijoje galima įžvelgti ir daug puikių dalykų – vis dar grynas oras, nėra transporto spūsčių, auksarankiai meistrai (kirpėjai, siuvėjai, batsiuviai, vaikinas, kuris pataiso viską, pradedant elektriniais grąžtais, baigiant skalbimo mašinomis, staliai ir daug kitų) už humanišką kainą… Nepasakyčiau, kad tai gniuždo.
– Kūryboje daug gamtos motyvų ar tai gyvenamosios vietos įtaka?
– Jaučiuosi gamtos dalimi, gal dėl to joje ir gyvenu.
-Ar kartotumėt savo gyvenimo ir kūrybos kelią, jei būtų galimybė pasirinkti iš naujo?
– Galimybių pasirinkti iš naujo yra ir dabar, bet man patinka tai, ką aš darau.
