Anykščių rajone įvykdytas brutalus išpuolis prieš laisvą žodį: vėlyvą pirmadienio vakarą Svėdasų seniūnijos Kušlių kaime sudegintas laikraščio „Anykšta“ redaktorės Gražinos Šmigelskienės ir jos vyro, žurnalisto Vidmanto Šmigelsko automobilis „Ford Escort“. Taip pat mėginta paversti pelenais ir sodybą. Tik laimingo atsitiktinumo dėka nesudegė Šmigelskų namas ir klėtis – ten palikti gaisro židiniai tiesiog užgeso. Tikėtina, jog keršto aktas įvykdytas dėl kritinių “Anykštos” laikraščio publikacijų.
Dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už šį nusikaltimą gresia areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Įvykiui tirti sudaryta speciali prokuratūros, policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų grupė.
Netoliese Šmigelskų sodybos gyvenantis Stasys Strazdas „Anykštai“ pasakojo, kad pirmadienio vakarą jis žiūrėjo televizijos laidą „TV forumas“ ar „Pinigų karta“, kai išgirdo kelis pokštelėjimus. „Pagalvojau, kad draugai atėjo ir „kuloku“ daužo duris. Tačiau ten nieko nebuvo, o prie Šmigelskų sodybos pamačiau ugnies pašvaistę. Girdėjau kelis pokštelėjimus. Galvojau, kad Vidmantas degina šakas ar kokias medienos atliekas, nes jie neseniai buvo baigę sodybos remontą. Nieko blogo nepagalvojęs grįžau į vidų, o antradienio ryte pas mane atėjo Šmigelskų sodybą prižiūrintys Alė ir Vitas Sedelskiai ir pasakė, kad sudegintas prie sodybos stovėjęs žurnalistų šeimos automobilis“, – įvykius prisiminė S. Strazdas. Vyriškis teigė, kad prieš gaisrą negirdėjo jokių automobilio važinėjimo garsų, taip pat prie kaimynų sodybos nematęs nepažįstamų žmonių.
Vaikai pasakė, kad automobilis sudaužytas
Pirmadienį nieko įtartino teigia nepastebėjusi ir Šmigelskų, kurie šiuo metu išvykę atostogauti į Turkiją, sodybą prižiūrinti A. Sedelskienė. „Pirmadienį visą dieną tvarkiausi sodyboje, o vakare, kaip įprastai, saugos tarnybai perdaviau sodybos apsaugą. Antradienio rytą į mokyklą eidami mūsų vaikai pastebėjo sudegintą Vidmanto mašiną ir parbėgo mums pasakyti. Tačiau sūnūs iškart nesuprato, kad automobilis padegtas, nes parbėgę jie sakė, kad kaimynų mašina sudaužyta…“, – dėstė A. Sedelskienė.
Mašina sudegė visiškai
Prie sodybos stovėjęs “Anykštos” žurnalistų Šmigelskų 1993 metų laidos automobilis „Ford Escort“ sudegė visiškai, net neatpažįstamai išsilydė galinis valstybinis numeris. Antradienio rytą iš metalo laužu virtusios mašinos dar rūko dūmai.
Pareigūnai rado apdegusias gyvenamojo namo duris, prie kurių buvo sudegusio popieriaus lapo pelenai ir nedidelė skiautelė nesudegusio popieriaus. Taip pat prie durų maždaug 1 kv. m. plote kol kas nenustatytos kilmės degiu skysčiu ištepliota siena. O ant klėties priestatėlio stogo gulėjo pusiau išsilydęs plastikinis butelis su uždegimo skysčio „Grilis“ likučiais. Ant stogo buvo nudegusi viena tvirtinimo lenta, o ant žemės privarvėję degusio ruberoido…
Visus rastus padegimo įkalčius pareigūnai išvežė ekspertizei.
Tikėtina, kad padegėjams nepavyko iki galo įgyvendinti savo kėslų supleškinti visą žurnalistų sodybą, nes per daug greitai užsiliepsnojo padegtas automobilis. Tamsų vakarą ugnies liežuviai buvo matyti gretimoje sodyboje, todėl padegėjai galėjo sprukti, išsigandę galimų liudininkų ir nespėję pasirūpinti, kad sudegtų pastatai…
Redaktorei grasinta telefonu ir siųsti nepagarbaus turinio laiškai
Prieš kurį laiką „Anykštos“ redaktorei G. Šmigelskienei anonimas (moteris) telefonu grasino padegimu, tai yra klausė, ar G. Šmigelskienė “nebijanti užsiliepsnoti, o rugpjūčio 30 dieną pasivadinusi „giltine grabine“ atsiuntė tokio turinio elektroninę žinutę: „Vakar perskaičiusi straipsnį, kuriame minima seniai šiame pasaulyje nebeesančio žmogaus vardas. Tai man sukėlė begalinį pasipiktinimą. Kaip redaktorė iš viso leidžia tokius dalykus rašyti apie mirusius asmenis. Jis buvo privatus asmuo, todėl net negalėjo būti viešinama jo fotografija, padaryta paskutinėmis gyvenimo akimirkomis. Kur dingo visa etika…Manau, jog tai yra pasibaisėtini dalykai. Nejau nėra jokios instancijos, kuri prižiūrėtų tokius straipsnius. Pats straipsnio autorius yra kalakutas, kuris kiša savo snapą, kur jam nepriklauso. Kitaip tokio autoriaus negaliu pavadinti. Per tokius straipsnius net dingsta noras skaityti spaudą. Nejau ir ateityje tokie dalykai dėsis? Kur ritasi spauda, net baisu pagalvoti…“
Minėtas laiškas gautas po Arvydo Lingaičio publikacijos rugpjūčio 29 dienos „Anykštoje“ „Buhalterė ketino išsivežti mirusio brolio turtą“, kuriame pasakojama, kaip savivaldybės buhalterė Irena Trumpickaitė bandė iš Puodžių kaime (Debeikių sen.) esančios brolio Viliaus Trumpicko, mirusio praėjusių metų gruodį Anykščių ligoninėje, sodybos išsivežti muzikinį centrą, tačiau policijos pareigūnų buvo priversta daiktus padėti į vietą. Prie šio straipsnio buvo pridėta V. Trumpicko paskutinės gyvenimo dienos nuotrauka. Apskritai apie nuo išliesėjimo mirusio V. Trumpicko ir jo brolių bei seserų grumtynes dėl tėvų turto „Anykšta“ publikavo straipsnių ciklą, kurio pirmoji publikacija vadinosi „Anykščių ligoninėje – žmogus iš „Osvencimo“ („Anykšta“, 2005-12-13). Todėl tikėtina Šmigelskų sodybos padegimo versija – V. Trumpicko brolių ir seserų keršto akcija.
Šią versiją stiprina ir rugsėjo 15 dieną „Anykštos“ redaktorei G. Šmigelskienei ir rajono prokuratūrai atsiųstas taip pat anoniminis laiškas, kuriame , be kita ko, rašoma: „Anykščių krašto laikraštpalaikio „Anykšta“ baisus „gyvenimo būdas“….Su kokia saldžiai nutįsusia seile, matyt, rašydavo straipsnius ir susižerdavo pinigėlius ir žurnalistai, amžinai nepakankamai prisirujoję, dieną naktį alkani vien sekso, iškrypimų…Nuo šlykščių dalykų sveikas žmogus nusuka akis. Bet šitie…šitie besmegeniai iš „Anykštos“ neturi ničnieko žmogiško. Jiems tik dvėseliena….Ar jūs girdit, baidyklės su savuoju „gyvenimo būdu“? Nekenčiu žurnalistų, nekenčiu šitokių šakalų, hienų, maitvanagių, nekenčiu dėl to, kad jie nebeturi žmogaus savyje, jie tik iškamšos. Dieve, atleisk jiems, nes jie nesusivokia. Velionių šeimos ir tos išjuokiamos…Nekenčiu žurnalistų ir savo baisios tėvynės, kuri leidžia klestėt tokiems grybams“.
Kritikuotas Darbo partijos veikėjas
„Anykšta“ ne kartą publikavo kritinius visuomeninio gyvenimo straipsnius. Vieni paskutiniųjų straipsnių ant nuospaudos mynė Darbo partijos veikėjams. Per kelis „Anykštos“ laikraščio numerius gvildenome Darbo partijos Anykščių skyriaus pirmininko pavaduotojo, Kavarsko degalinės savininko Valerijaus Čikiliovo santykius su Anykščių policija, kai pareigūnai rugpjūčio 27 dieną Dabužių kaime girtą (2,48 prom.) už automobilio vairo sulaikė V. Čikiliovą. Oi, kaip piktinosi minėtomis publikacijomis Darbo partijos veikėjas V. Čikiliovas, teigdamas, kad „Anykšta“ iš nieko pučia skandalą, kai tuo tarpu Darbo partija, pasak V. Čikiliovo, iš visų pusių ir taip yra apkakota…
Nuo „Anykštos“ pastaruoju metu kliuvo ir vienai stambiai Utenos firmai, iš užsienio gabenančiai dėvėtus automobilius. „Anykšta“ aprašė, kad UAB „Raliga“ autovežis su devyniom mašinom nulėkė nuo kelio ir apsivertė griovyje, o firmai buvo padaryti milžiniški nuostoliai… Visus, kam galėjo nepatikti „Anykšta“, dabar tiesiog sunku išvardyti…
Tačiau tyrimą atliekantys pareigūnai teigia taip pat turintys sodybos ir automobilio padegimo versijų, tačiau garsiai jų žiniasklaidai neįvardija. “Einame karštomis pėdomis…”, – žiniasklaidos atstovams sakė Anykščių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Ričardas Juozaitis.
Tėvai baiminasi dėl dukters saugumo
Užsienyje pailsėti ketinę “Anykštos” žurnalistai Šmigelskai nutraukė savo vizitą Turkijoje ir grįžo į Lietuvą. Pasak G. Šmigelskienės, jai su vyru buvo neramu dėl Anykščiuose likusios 8 metų dukters Austėjos saugumo. “Sužinojusi apie šeimą ištikusią nelaimę, Austėja mums skambino į Turkiją ir verkdama klausė, kaip mums visiems reikės toliau gyventi sodyboje Kušlių kaime, kai kažkas kėsinasi sudeginti namus”, – pasakojo “Anykštos” redaktorė.
Žurnalisto profesija – viena pavojingiausių pasaulyje
Į išpuolį prieš „Anykštą“ bei redaktorės G. Šmigelskienės šeimos turtą žaibiškai sureagavo Lietuvos žurnalistų sąjunga. Jos pirmininkas Dainius Radzevičius žiniasklaidai išplatino tokio turinio pareiškimą: „Tai netoleruotina. Tai baisu. Smurtas ir jo proveržiai šiandien kelia realų pavojų ne tik gatvėje ar teismo salėje – dar kartą pasitvirtina faktas, jog žurnalisto profesija yra viena pavojingiausių pasaulyje. Dar neaprimus diskusijoms dėl „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus sulaikymo, pasipylė nauji išpuoliai prieš žurnalistus ir, atrodo, demokratinėje valstybėje įsigali nauji diskusijos ir nuomonės išsakymo būdai – žurnalistus bandoma užtildyti grasinimais ir išpuoliais. Šį rudenį vyks LŽS suvažiavimas, po jo Lietuvoje rengsime tarptautinę konferenciją ir, matyt, teks kalbėti ne vien apie žurnalistikos raidos perspektyvas – esminis mūsų ir Tarptautinės žurnalistų federacijos rūpestis tampa mūsų kolegų saugumas“.
D. Radzevičius mano, kad tokių įvykių tyrimui, kaip pasikėsinimas į žurnalistų Šmigelskų turtą, turėtų būti skiriamos maksimalios pajėgos. „Tokie išpuoliai turėtų sulaukti greito ir efektyvaus teisėsaugos institucijų vertinimo. Mes jau įpratome girdėti, kad teisėjai sumušami teismo salėje. Tačiau tokia reakcija į taip vadinamos ketvirtosios valdžios tiesioginės pareigos atlikimą – kritiką ir informacijos skelbimą – yra neleistina. Į tokius veiksmus prieš žurnalistus turėtų būti reaguojama maksimaliai principingai ir veiksmingai užkertant kelią galimiems kitiems panašiems išpuoliams”, – savo pareiškime teigia LŽS pirmininkas D. Radzevičius.
Tautos atstovai dėl išpuolio džiūgauja…
Internetiniuose žinių portaluose pasirodžius informacijai apie pasikėsinimą sunaikinti „Anykštos“ žurnalistų turtą, kaip iš gausybės rago pasipylė mūsų atžvilgiu pagiežingi tautos komentarai, kurių daugiausia – “Delfyje. “Nuliu” pasivadinęs skaitytojas rašo: “Žurnaliūgų darbas sunkus – galima užsimušti tunelyje, persekiojant princesę Dianą, galima gauti kulką į kaktą, fotografuojant mirties bausmės vykdymą Afrikoje ir t.t. Bet smagu, kad nors tragiški įvykiai praretina šitą niekam neatsiskaitančią rašeivų ordą. Valio už jus, žurnalistai, už tai, kad jūsų vis mažėja”. Tas pats “nulis” toliau dėsto: “Nieko blogo čia nėra: už žurnalistinį smurtą atsakoma fiziniu smurtu. Vieni žmonės geriau įduria plunksna, o kiti geriau išmano padegimo meną. Visuomenėje nuolatos vyksta kova ir nereikia ginti vienos ar kitos pusės – abi jos neteisios. Žurnalistpalaikiai dažnai nekaltai apjuodina žmogų ar firmą, o teisinis kelias pas mus visad ilgas ir duobėtas, todėl reikėtų skatinti linčo teismus, kad būtų rašoma tik tai, kas tikra ir įrodoma”. “Nieko nuostabaus” įrodinėja, kad žurnalistai – kaip prostitutės, rašo tam, kas daugiau sumoka. “Adomas” teiraujasi, “kur tas Kušlių kaimas? Paimsiu degliuką ir šįvakar nuvažiuosiu”. “Vėjas” paaiškina “Adomui”: “Jeigu susiruošei padaryti gerą darbą, tai Kušlių kaimas randasi Svėdasų seniūnijoje… Bet kuris žmogus parodys tą sodybą ir duos degtukų. Skaitau, kad tai būtų labai tautai reikalingas darbas, priedo padegimai praktiškai nėra įrodomi”. Be to, “vėjas” toliau dėsto: “Yra trys giminingos profesijos – advokatai, prostitutės ir žurnalistai, nes visi pragyvena iš svetimos nelaimės. O dėl šio atseit padegimo, tai akivaizdu, kad čia reikalas netikras. Jeigu kas rimtai norėtų sudeginti Šmigelskų sodybą, tai ir sudegintų. O čia už vieną kitą litą pasamdė gudruoliai kokį pijokėlį ir tas užkūrė, kiek žinau, sudaužytą forduką ir šūdu ištepė namo sienas, o patys sėdi užsienyje ir vaidina kankinius”. “Nzn” taip pat pasikėsinimo istorija atrodo įtartinai: “Bet man tai tikrai įtartina – išvažiavo į Turkiją, prieš tai kažkas grasino sudegint, o mašiną paliko kieme, absurdas kažkoks. Ir dar keisčiau, kad troba atseit bandyta padegti, o nesudegus. Ar tik ne reklamą daro prieš rinkimus?”. “Audrius” tikina, kad “grabas sudegė, nusipirks naują”.
“Anykštos” internetinėje svetainėje www.anyksta.lt “skaitytoja” mąsto: “Gerai pasakyta, lazda turi du galus. Kiek galima ant kitų mėšlą pilstyti, o pačiam – lyg nuo žąsies vanduo. Negaliu piktnaudžiauti Dievu, bet ten aukštai kartais kažkas patvarko… Visi blogi, tik Šmigelskienė gera. Negerai, kad nelaimė atsitiko, tik ten viskas kažkaip neaiškiai gaunasi, nemanau, kad išaiškės, jei kas protingai darė. Keršto rankos ilgos…”
Gina laisvą spaudą
Tačiau dalis skaitytojų tiki žurnalistų misija ir kartu išgyvena dėl įvykusios nelaimės. “Blogai” rašo: “Labai blogai, kad už žodį, tegul ir ne visuomet teisingą, taip atkeršyta. Baisu, kad mūsų tarpe tokių žmonių esama, kurie pasiryžę bet kam. Juos būtina surasti. Tai policijos garbės reikalas. Kitaip įgaus drąsos ir degins, degins, ką tu jiems?”. “LLA” tiki: “Kiek rovė, neišrovė, kiek skynė, nenuskynė, todėl, kad tu “Anykšta”, todėl, kad tave mylim”. Gediminas iš Kauno dėsto: “Laikykitės, aukštaičiai, tai jums ir nuostabi reklama. Aš iki to net nežinojau tokio laikraščio. Banditėlių viršus šiandien dar jaučiamas, gal gi ateityje išsivaduosime nuo jų. Matyt, užmynėte ant nuospaudos kokiam nors vietiniam oligarchui. Sėkmės jums”. O “aDa” šaukia: “Laisvę žodžiui! Tik ne tokiais būdais, panele Giltine”…
P. S. Paskutiniais šios dienos (trečiadienio) duomenimis, pareigūnai tiria 3 – 4 padegimo versijas, tarp kurių yra kerštas ir netgi padegimas be jokio motyvo. Tyrimo grupė siekia išsiaiškinti elektroninio laiško siuntėją, tačiau nekalba, ar buvo atliktos kratos ir šiai dienai dar žiniasklaidai neturi jokių žinių. Daugiau aiškumo teisėsaugai galėtų suteikti Šmigelskai, kurie šiandien grįžta iš Turkijos.
