Anykščiuose, Kalno gatvėje įsikūrusio baro „Mandri puodai“ savininkai – keturi barzdoti profesionalūs virėjai. Algirdas Narbutas, Lukas Biliūnas ir Adas Gabrilavičius – buvę klasiokai, o Vytautas Narbutas – už juos kiek vyresnis.
Trečiaisiais gyvavimo metais „Mandri puodai“ nusprendė plėsti patalpas, atsirado jau ir samdomų darbuotojų, bet virtuvė griežtai liko bendrovės savininkų erdvė. Pats šnekiausias iš kompanijos A.Gabrilavičius „Anykštai“ sakė, kad jų bendrovėje nėra virtuvės šefo – visi keturi lygiaverčiai kūrėjai ir gamintojai.
Abu Narbutai ir A.Gabrilavičius ne vienerius metus praleido užsienyje, L.Biliūnas kurį laiką gyveno Vilniuje. Tačiau, visi grįžo į Anykščius. V.Narbutas ir A.Gabrilavičius prieš nuosavo verslo kūrimą padirbėjo SPA Vilnius Anykščiai virtuvėje.
„Anykštos“ kalbinti A.Gabrilavičius ir A.Narbutas dėstė, kad „Mandri puodai“ jiems leidžia išgyventi, bet ne praturtėti. „Žmonės eina. Plečiamės. Būna labai gerų dienų, būna prastesnių. Esminis nuosavo verslo privalumas – žinai, ką darysi rytoj“ – kalbėjo A.Gabrilavičius.
„Mandri puodai“ įsikūrę Kalitos kalno papėdėje, tačiau, pasak jo savininkų, slidininkų srautas nėra esminė baro klientūra. Į barą pavalgyti ar pavakaroti miesto svečiai užsuka, tačiau verslininkų veikla nėra orientuota tik į turistus. „Mandruose puoduose“ galima gauti burgerių, makaronų, sriubų. Į barą užbėga mokiniai, pietauti ateina skirtingų kartų anykštėnai. Burgeriai „Mandruose puoduose“ kainuoja 5-6, makaronai 4-5,5 euro.
Pasak A.Gabrilavičiaus, Anykščiuose išgyvenimui reikia gerokai mažiau pinigų nei Vilniuje ar Kaune, jau nekalbant apie Norvegiją. Todėl ir negeneruojant didelių pajamų, Anykščiuose galima gerai jaustis.
Apie grįžimą į Lietuvą paklaustas A.Narbutas tikino, kad esminis skirtumas tarp gyvenimo svetimame ir savame krašte yra dvasinė būsena. „Nėra čia daug pinigų, bet Lietuva labiau prie širdies. Čia kitaip nei užsienyje. Tik čia savas jautiesi“ – dėstė anykštėnas.
Beje, A.Gabrilavičius aktyvus ir socialiniuose tinkluose. Vyras turi požiūrį apie mūsų mieste vykstančius procesus ir nebijo jo demonstruoti. „Nemėgstu nesąžiningų žmonių ir nebijau būti nepopuliarus“ – apie raišką socialiniuose tinkluose kalbėjo A.Gabrilavičius.
Narbutai ir L.Biliūnas augo beveik tame pačiame kieme. Jie yra ir antros eilės pusbroliai, ir antros kartos draugai. Beveik epinė „stadiono“ kvartalo draugų istorija, kai L.Biliūno tėtis Adomas, Narbutų tėtis Eugenijus ir Virgilijus Vaičiulis užaugo gretimuose namuose ir iki šiol, jau šešiasdešimt metų nei vienas nepakeitė gyvenamosios vietos. Tiesa, V.Vaičiulio sūnūs gimė gerokai anksčiau, nei vaikų susilaukė jo draugai Eugenijus ir Adomas. Algirdas Narbutas juokėsi, kad jis, jo vyresnysis brolis Vytautas bei kaimynas Lukas vaikystėje galvojo, kad draugauja su gerokai vyresniais Vaičiuliukais, bet pastarieji taip negalvojo.
Narbutų mama, mokytoja Raimonda Narbutienė „Anykštai“ sakė, kad jos vyresnysis sūnus Vytautas – savo profesijos fanatikas, o Algirdas nuėjo brolio pėdomis. „Džiaugiausi, kad vaikai grįžo. O, jog jie pradėjo kurti savo verslą, man buvo keista, bet dabar smagu“ – kalbėjo R.Narbutienė. Tiesa, ji aiškino, kad ir kai sūnūs emigravo – nesikrimto. „Patirtis, pasaulio pažinimas – labai svarbūs dalykai.” – dėstė mokytoja. V.Narbutas pradžioje dirbo Šiaurės Airijoje, paskui restorano virtuvėje Osle, Norvegijoje. Į tą patį Oslo restoraną, kur dirbo brolis, praktikos atlikti vyko ir jaunesnysis Narbutas.
L.Biliūnas su žmona gyvena tėvų namuose, jaunesnieji Narbutai nuomojasi butus. Tačiau, savaitgaliais visa „Mandrų puodų“ kompanija su žmonomis ir vaikais renkasi į Janydžius.
Vytautas ir Adas turi po vieną atžalą, Lukas du vaikus. P. Raimonda šypsojosi, jog kai Janydžiuose savaitgaliais užklega mažieji, galima teigti, kad auga trečia draugų kartą.