Grybus virė daugiabutyje
Legenda, kad Karelijoje grybai auga vos ne ant asfalto, tikra. Baigiantis kelionei grybai jau net erzinti pradėjo. Kiekvieną kartą sustoję parūkyti neišvengiamai prisirinkdavome raudonikių. Ir į Kemi ryte atvažiavome su maišu grybų. Radome viešbutėlį, įsikūrėme ankštame keturviečiame kambaryje be dušo ir tualeto ir, žinoma, be virtuvės. Tačiau Rimgaudas grybų problemą išsprendė – įsiprašė į daugiabutį pas rusus ir į viešbutį grįžo su jau pagamintu patiekalu.
Baltosios jūros pakrantės Kemi miestelį istoriko diplomą turintis Ričardas atsiminė iš … rusiškos komedijos „Ivanas Vasiličius keičia profesiją“. Filme Ivanu Rūsčiuoju apsimetęs Bunča Kemi sritį buvo susiruošęs švedams dovanoti. Viduramžiais įkurtas Kemi miestas ir be Bunčos dovanos 1590 metais (praėjus 6 metams po Ivano Rusčiojo mirties) buvo švedų užimtas ir suniokotas.
Ir panašu, kad štai jau keturi šimtai metu Kemi neatsigauna… Anykščių dydžio miestelis, lepinamas turistų – kasdien pro jį pravažiuoja šimtai skandinavų ir rusų, vykstančių į Solovkų vienuolyną. Tačiau Kemi kažkaip sugeba išvengti teigiamo turizmo poveikio. Miestelis nuosekliai nugyventas, tačiau išorinė netvarka – nėra išskirtinė, dauguma tokių Rusijos miestelių šitaip atrodo. Bet išskirtinai piktos moteriškės. Visą parą dirbančioje valgykloje dvi atsakingos darbuotojos (košės dalintoja ir kasininkė) rėkė visais klausimais, regis, nekaltas pasidomėjimas: „Kokia sriuba?“ – kėlė tokį įsiūtį, lyg būčiau išpeikęs košės dalintojos šukuoseną. „O prie bifstrogeno kokio garnyro pasiūlysit?“, – entuziastingai paklausė Rimgaudas ir mano sielą užliejo palaima: „Niekas tavęs už liežuvio netraukė“… Bet jis netikėtai gražiai išsisuko, kitaip tariant, liko ne tik gyvas, bet ir sveikas.
Paskui dar porą kartų buvome Kemi parduotuvėse. „Nereikia laužyti šaldytuvo. Taip, tai jums, jaunas žmogau, sakau“, – patempęs šaldytuvo rankeną išgirdau piktą tiradą. „Baltijos“ penketuko neturite?“ – atsargiai paklausiau. „Jūs ką, aklas?“ – mano sveikatos būkle pasidomėjo. „Tiek to, duokit batoną“, – paprašiau. „Kurį? Bet kurį? Kodėl čia aš turėčiau jums prekes parinkinėti?“ – šaukė stuomeninga pardavėja, beje, kasos aparatą apsivyniojusi Jurgio juosta.
Valgyklų yra ne tik mažesniuose miesteliuose, bet ir Sankt Peterburgo centre. Kainos jose nedidelės, pietūs kainuoja iki 15 litų. Maisto kokybė visur skirtinga – pvz. Sankt Peterburge valgėme skaniai, o Kemi sriuba gausiai pagardinta actu, acto skonio buvo ir kotletas. Sausakimšoje Sankt Peterburgo valgykloje stebėjau, kaip kasininkė daugiasluoksniais keiksmažodžiai „klojo“ kažkokį nusikaltimą padariusį žmogelį. Gerai nesupratau, ar jis kavos į arbatos puodelį prisipylė, ar duonos per daug pasiėmė. Kad jis kažką baisaus padarė – faktas, bet nusikaltimas buvęs ne kriminalinio pobūdžio.
Solovkai – pirmųjų lagerių sala
Iš Kemi į Solovkus kėlėmės po nemiegotos nakties. Apie 50 km plaukimas laivu kainuoja 1000 rublių (70 litų), tiek pat kainuoja ir grįžimas atgal. Į Solovkus laivai plaukia ir iš Belomorsko, ir iš Archangelsko, ir net iš paties Sankt Peterburgo.
Pagrindinis salos lankytinas objektas – nuo XV amžiaus veikiantis vienuolyno kompleksas. Solovkai giriami ir dėl minkšto klimato, netipiškos šioms platumoms augmenijos. Tiesa, tas minkštas klimatas, ne toks jau ir minkštas – metinis temperatūros vidurkis yra vos 1,5 laipsnio aukščiau nulio (Lietuvos vidurkis +6,2 laipsnio), tačiau žemyne esančio Kemi vidurkis dar net 3 laipsniais mažesnis. Solovkuose nėra jokių žmogui pavojingų gyvių – nei gyvačių, nei erkių, todėl drąsiai galima įsikurti palapinėse. Matyt, laukinio turizmo mėgėjai pradėjo užgulinėti saloje telkšančių ežerėlių pakrantes, todėl valdžia nusprendė – palapines statyti galima tik gavus leidimą. Salos ežerėliai sujungti kanalais, valtimis galima patekti iš vieno ežero į kitą. O tų ežerėlių saloje net 500. Kanalai tarp ežerėlių kasti XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje, jais plaukiojo net nedideli garlaiviai. Kanalai „gamino“ ir geriamą vandenį, mat dėl ežerų vandens lygio skirtumų vanduo kanaluose juda, todėl vienuoliai gaudavo gėlo tekančio vandens.
Stebint žmones plaukiančius į Solovkus, panašu, kad absoliuti jų dauguma – ne tokie kaip mes: maldininkų grupės, paauglių kompanijos, kurioms išskirtinai vadovauja vienuoliai ir vienuolės. Matyt, jaunimas į salą vežamas auklėjimo tikslais.
Be didžiojo vienuolyno komplekso Solovkuose dar keliolika cerkvių – tikintieji, atvykę į salą, eina nuo cerkvės prie cerkvės ir Solovkuose praleidžia po kelias dienas.
Šalia Solovkų salos – didžioji ir mažoji Zajatskijie salos. Jos taip pat priklauso Salovkų archipelagui. Zajatskijie salose du kartus lankėsi Petras I-as ir, neva, kaip mūsų Gediminas išsisapnavo Vilnių, taip Petras I-as – Sankt Peterburgą.
Sėdant į laivą, moteris, tikrinanti bilietus, perspėjo neprasidėti su žuvėdromis. Jos seka laivą, ima batoną iš rankų (laivo kioske parduodamas „batonas žuvėdroms“), bet labai dažnai už maitinimą atsilygina kam nors apdergdamos galvą, geriausiu atveju – nugarą. Kiti laivų palydovai – unikalūs delfinų šeimos baltieji banginiai. Jie bazuojasi ties Solovkais, o vadinamame Solovkų būryje tėra apie 80 banginių. Mūsų laivu plaukę žmonės tikino matę baltuosius banginius, o vienas fotografas su galinga optika didžiavosi baltojo banginio nuotrauka.
Tik užuominomis rusiškuose informaciniuose leidiniuose atskleidžiama, kad Solovkai – ne tik dvasinis Šiaurės Rusijos centras, bet ir gulagų sostinė. Nuo 1920 iki 1990 m. – Solovkų vienuolynas neveikė. Iki karo čia buvo pirmieji sovietiniai lageriai, o nuo 1939 metų – karinė bazė, jungų mokykla. Solovkuose pradžioj veikė SLON (dramblys), paskui STON (dejonė, vaitojimas). SLON – Solovietski lagier osobovo naznačienija (Slovkų lageris ypatingosios paskirties), STON – Solovietskaja tiurma osobovo naznačiejija (Solovku kalejimas ypatingosios paskirties).
Vienuolyno ekspozicijose taip pat tik tarp kitko užsimenama, kad tarp storų sienų žmonės ne tik meldė Dievo būti paimtais į dangų, bet ir prašėsi išleidžiami iš pragaro.
Menamai Solovkuose vyksta rusų filmo „Sala“ veiksmas, o „Sala“ filmuota Rabočieostrovsko gyvenvietėje, šalia Kemi uosto. Taigi, visai šalia Solovkų.
Salovkų saloje teoriškai yra kelios gyvenvietės, bet beveik visi iš 900 salos gyventojų įsikūrę Solovkų kaime. Jame yra ligoninė, vidurinė mokykla. Solovkų vienuolynas – ne tik lankytinas objektas, bet ir solidi verslo įmonė. Vienuolynas turi leidyklą, kuri spausdina ne tik maldaknyges, bet ir komercinius leidinius. Vienuolynui priklauso ir turistus į salą plukdantys kateriai, ir autobusai, ir krovininiai automobiliai. Į salą turistų automobiliai nėra keliami ir norintys pakeliauti po visą Solovkų salą turi arba nuomotis dviračius arba samdytis automobilį.
„Normalios“ elektros Solovkuose nėra. Ją gamina dyzeliniai generatoriai ir ši gamyba laikoma solidžia ekologine problema, kuriami vėjo jėgainių ir hidroelektrinių projektai.
Solovkų archipelagas. Salynas Baltojoje jūroje. Solovkų archipelagas priskirtas Archangelsko sričiai. Artimiausias sausumos miestelis – už 50 km esantis Kemi – Karelijos teritorijoje. Solovkų archipelage 6 didelės ir 100 mažų salų. Archipelago plotas – 347 kv.km, didžioji sala Didieji Solovkai – 246 kv.km ploto. Panašaus dydžio yra Kavarsko seniūnija.
Solovkų tvirtovė. Solovkų vienuolynas – tai tvirtovė, fortifikacijos įrenginys, pradėtas statyti dar Ivano Rūsčiojo laikais. Didieji tvirtovės sienos akmenys sveria net 7 tonas. Tvirtovė iš viršaus primena laivą, jos sienų aukštis nuo 6 iki 11 metrų, sienų storis siekia 7 metrus. Bokštų aukštis – iki 30 metrų. 1854 m, Solovkų tvirtovę puolė anglų eskadra, tvirtovės įgulai pavyko apsiginti.
Baltoji jūra. Plotas – 90 tūkst.kv.km. Vidutinis gylis – 60 m, maksimalus gylis – 340 m. Vidurinė vandens temperatūra vasarą yra nuo 6 iki 15 °C, žiemą – žemiau 1 °C. Vandens druskingumas – nuo 24 iki 34,5 ‰. Potvynio ir atoslūgio ciklas trunka pusę paros, potvynio aukštis siekia iki 10 m.
https://www.anyksta.lt/naujienos/keliones/34210-keturi-komunarai-neskaitant-peugeot-o-rusijoje-i-dalis
https://www.anyksta.lt/naujienos/keliones/34244-keturi-komunarai-neskaitant-peugeot-rusijoje-ii-dalis
https://www.anyksta.lt/naujienos/keliones/34309-keturi-komunarai-neskaitant-peugeot-rusijoje-iii-dalis
233376 444765Just a smiling visitor here to share the really like (:, btw outstanding style . „Audacity, more audacity and always audacity.” by Georges Jacques Danton. 103499