Naujo Seimo nario rinkimai Anykščių-Panevėžio apygardoje buvo patikrinimas, kiek mumyse yra Bauros. Dvidešimt metų mirkdamas Anykščių politikoje, manau, turiu teisę konstatuoti, kad idėjinė-vertybinė politika mūsų krašte išnyko pasitraukus Sauliui Nefui ir Leonui Alesionkai. Jei atsiranda kažkokie politinės kovos židiniai, jie nieko bendro su politika neturi. Tik pragmatizmas arba nuskriaustųjų pyktis.
Labai aiškią ideologiją įžvelgiu medinės pilies statybose. Kokios ideologinės pakraipos žmogus galėtų jos statyboms už rajono biudžeto pinigus pritarti? Arba ultrapatriotas, arba komunistas. Tikram patriotui pinigai yra šiukšlės, apie kurias neverta net kalbėti. Jis vardan pilies gali atsisakyti savo pensijos. Ką ten pensijos. Jis parduotų Smetonos laikais išleistą Adolfo Šapokos istoriją ir pinigus paaukotų piliai. Komunistui savo ruožtu „dzin“ už kokius pinigus statysime pilį, pinigai valdiški, taigi kaip ir niekieno… Kadangi niekas iš politikų Anykščiuose dėl pilies netriukšmauja, atrodytų, jog visi mūsų politikuotojai yra kraštutinių pažiūrų veikėjai. Tačiau nė velnio – visi yra per patį vidurį, kur šilta, patogu ir neskausminga. Totalus konformizmas.
„Dviračio žinių“ peliukai vis klausia: „Kas ta Baura?“, šalies mastu mūsų naujas-senas Seimo narys nėra didžiai žinomas. Tačiau visai nesvarbu, ką apie Antaną Baurą mano Gargždų, Skuodo ir Šakių gyventojai, juolab kad nieko jie apie jį nemano. Svarbiausia, jog mes žinome, kad jis geras, patogus, mūsų „chebros“ žmogus, ir taškas.
Televizijos žvaigždė, Lietuvos centro partijos kandidatas Kristupas Krivickas antrajame ture buvo pasmerktas pralaimėjimui. Mano supratimu, jo antrojo turo rinkiminė kampanija buvo nevykusi, pasirinktas tarpinis variantas tarp pozityvo ir agresijos, sakyčiau, erzinimo strategija. „A. Bauros sūnus tais metais, kai A. Baura tapo Seimo nariu, gavo per 40 tūkst. eurų išmoką; A. Baura – senas senos kartos politikas, buvęs komunistu; A. Baura yra sakęs, kad visai nebenori į Seimą“, – kokį grįžtamąjį ryšį, naudą K. Krivickui davė šie jo teiginiai? Tikėtina, kad nemaža dalis A. Bauros rinkėjų – jo bendraamžiai ir taip pat buvę komunistai. Kita vertus, A. Baura nesigynė buvęs komunistu, o ir savo amžiaus nuo rinkėjų nenuslėpė. Kalbant apie sūnaus išmokas, gali būti, jog dalis žmonių, kurie 40 tūkst. eurų matė tik filmuose, supyko ant A. Bauros. Nėr svarbu legaliai ar nelegaliai jo sūnus išmokas gavo – gavo, vadinasi, yra vagis… Tačiau kiek sveikiau mąstantys turėtų galvoti, jog projektus rašyti, įvairias paraiškas fondams teikti privalo visi, kas tik turi galimybę, juk tai būdas išlikti rinkoje.
K. Krivickas prieš antrąjį rinkimų turą galėjo trykšti pozityvu ir skleisti vien gėrį ir apie save, ir apie A.Baurą. Rinkėjų būtų neįerzinęs, tačiau ir tokiu atveju būtų išėjęs šnipštas, nes A. Baura vis tiek savesnis, artimesnis… Abejoju, ar ir rimtų kompromatų (menamų ar realių) tempimas ant A. Bauros būtų padėjęs. K. Krivicko antrasis turas – situacija be išeities, na, nieko jis negalėjo padaryti.
Labai aiškiai matau du A. Bauras. Vienas jų – labai puikus Seimo narys – rinkėjo tarnas. Jis neabejotinai malonus žmogus, kuris stengiasi išgirsti kiekvieną rinkėją, bando išspręsti kiekvieno žmogaus asmenines problemas. Kitas A. Baura – žmogus be ideologijos, be pažiūrų ir be stuburo. Reikia kovoti su alkoholiu? Reikia! O kodėl ankstesnėse Seimo kadencijose nekovojote? Todėl, kad Seime nebuvo Ramūno… Reikia Anykščiams medinės pilies? Žinoma, reikia, nes … kuriem galam su meru Kęstučiu Tubiu pyktis. Kas turėtų nutikti, kad A. Baura Seime iš pozicijos pereitų į opoziciją? Nesugalvoju. Neturiu tiek fantazijos.
Charakteringai visi vietiniai Anykščių politikai prieš antrąjį turą susivienijo už A. Baurą. Na, akivaizdžiai visi norėjo, kad A. Baura būtų išrinktas. Net ir tie, kurie viešai jam paramos nepareiškė. Teoriškai merui K. Tubiui ir vicemerui Sigučiui Obelevičiui naudingiau, kad Seime dirbtų žmogus, kuris yra pozicijoje ir kuris prieis prie ministrų. Tačiau praktiškai ir rajono vadovams, ir opozicijoje esantiems liberalams bei socdemams A. Bauros patekimas į Seimą yra elementarus atsikratymas juo, kaip varžovu. Dabar jau ramu, savivaldos rinkimuose A. Baura nedalyvaus, į merus nekandidatuos.
Švilpt ant idėjų ir ideologijos. Darbas, tiktai darbas ir dar kartą darbas. Visa mūsų regioninė politika – tai statybininkų kova su „prarabais“. Architekto būtinybę mes priimam, bet kai projektas yra, mes geriau žinome, kaip mūryti, nei darbų vykdytojai, kurie paprastai yra visiški kretinai. Gal todėl niekas ir nebesiima pikto „prarabo“ vaidmens.
Apie buvusią mūsų Seimo narę Gretą Kildišienę turiu savo nuomonę ir, mano nuomone, ji nuomonę turėjo. Labai aiškią nuomonę turėjo ir kandidatas K. Krivickas. „Kas nemoka rusiškai – tą Kalašnikovas išmokys“, – esu vieno ruso karininko nuomonę girdėjęs Padniestrėje. Kažkaip emociškai panašiai skambėjo K. Krivicko pozicija apie mūsų šalyje vykstančius reiškinius…
Lyg ir fenomenas, kad į antrąjį turą pateko didžiausias rėksnys ir geriausias diplomatas. Du kraštutinumai… Tačiau revoliucionierius susirinko savąjį revoliucingąjį elektoratą, o A. Baurą rėmė tie, kurie žino, jog svarbiausia – prisitaikyti. A. Bauroje yra daugiau Bauros nei Pakeltyje, Stundyje ir Kontrimienėje… Todėl jis ir laimėjo.
Ir viskas su tuo mūsų A. Baura yra tvarkoje. Ne jis čia problema. Jis – tik veidrodis. Problema totalus rajono „baurizmas“ – nuo rinkėjų iki vietinių politikų.
Dėl to mes turėsime ne tik medinę pilį, bet ir metro į Viešintų pusę… Rinkėjai mėgsta linkusius prisitaikyti politikus. Rinkėjų žodis šventas – jei tik rajonui bus geriau, tegul mus K. Tubis valdo dekretais. Kita vertus, gal K. Tubio bijoti ir nederėtų, mat jis pats sau yra priešas. Dėl lyderio (jei norint diktatoriaus) savybių jis negali normaliai įsilieti į „chebrą“. „Chebra“ kenčia sukandus dantis, bet kai bus proga, visi susivienys kaip prieš K. Krivicką…
