„Oskarų“ laureatas režisierius Peteris Jacksonas (Piteris Džeksonas) nespalvotas nebylias Pirmojo pasaulinio karo kino kronikas pavertė trimačio vaizdo spalvotu filmu, minint šio konflikto pabaigos 100-ąsias metines.
Garsusis kino kūrėjas kruopščiai atkūrė ir nuspalvino daugelio valandų trukmės archyvinius kadrus ir papildė juos istoriniais veteranų interviu bei specialiųjų efektų garso takeliu, kad atgaivintų prisiminimus apie šį karą precedento neturinčiu būdu.
Be kita ko, jis pasikvietė ekspertų, iš lūpų judesių nustačiusių, ką prieš šimtmetį nufilmuotose juostose kalba kariai, ir pridėjo aktorių įgarsintą dubliažą.
Filmas „Jie niekada nepasens“ (They Shall Not Grow Old) bus pirmąkart parodytas ateinančią savaitę per Londono kino festivalį. Tuo pačiu metu jis bus parodytas daugelyje kitų kino teatrų visoje Didžiojoje Britanijoje.
„Kai baigėme restauruoti šią medžiagą, buvau visiškai priblokštas. Nenumaniau, kad tai galima taip gerai atlikti“, – P. Jacksonas sakė naujienų agentūrai AFP prieš išleidžiant šį filmą.
„Žmonės anksčiau yra restauravę filmų, bet jie iš tikrųjų nebuvo restauruoti N-tuoju laipsniu“, – pridūrė jis.
„Tai niekada anksčiau nebuvo padaryta“
Šis projektas prasidėjo prieš ketverius metu Britanijoje veikiančio Imperijos karo muziejaus (IWM) generalinės direktorės Diane Lees (Dajen Lis) kabinete.
D. Lees žinojo, kad P. Jacksonas, kurio senelis kovėsi Pirmajame pasauliniame kare, jaučia „priklausomybę“ tam laikmečiui, tad pasiūlė jam bendradarbiauti įgyvendinant konflikto pabaigos šimtmečio minėjimo programą „14-18 NOW“.
„Jie norėjo, kad panaudočiau jų archyvines juostas, bet panaudočiau jas stebinančiu būdu“, – prisiminė P. Jacksonas, 2004 metais laimėjęs „Oskarą“ už kino trilogijos „Žiedų valdovas“ (The Lord of the Rings) paskutinįjį filmą.
„Per visą gyvenimą esu matęs daug dokumentinių filmų apie Pirmąjį pasaulinį karą ir pagalvojau: „Po galais, ką galėčiau su visu tuo nuveikti?“ To niekada anksčiau nebuvo padaryta“, – aiškino jis.
Darbuodamasis savo gimtojoje Naujojoje Zelandijoje kino kūrėjas pasitelkė savo kino prodiuserių bendrovę ir kitų restauravimo specialistų iš viso pasaulio, kad pradėtų transformuoti daugiau kaip 80 valandų trukmės archyvinės filmuotos medžiagos į trimatį spalvotą filmą.
Komandai iškilo daugybė kliūčių, tokių kaip juostų įbrėžimai ir trūkstami kadrai. Viena juosta per šimtmetį smarkiai susitraukė, o kai kuriais atvejais vaizdas buvo daugiau kaip dukart lėtesnis negu šiuolaikinėje filmuotoje medžiagoje.
„Filmas tapo labai emocingas, – apie restauravimo procesą pasakojo P. Jacksonas. – Vyrų veidai staiga atgijo… Staiga pamačiau juos tokius, kokių niekada anksčiau nebuvau matęs.“
„Tereikia pažvelgti į jų veidus ir išraiškas – jie tapo tikromis žmogiškomis būtybėmis – (atsiskleidė) niuansai, maži dalykai“, – pridūrė jis.
Žvilgsnis į karą senelio akimis
Tuo pačiu metu P. Jacksonas perklausė daugiau kaip 600 valandų trukmės veteranų interviu garso įrašų, per daugelį metų padarytų IWM, taip pat 1964 metais gautų nacionalinio transliuotojo BBC. Ši medžiaga buvo panaudota kaip filmo komentarai.
Komanda taip pat surado kitų elementų garso takeliui, pavyzdžiui, artilerijos šūvių ir sviedinių bei minų sprogimų garsų.
P. Jacksonas sakė, kad planuodamas dokumentinio filmo siužetą stengėsi ne atkartoti anksčiau savo matytus dokumentinius filmus apie karą, o sukurti kažką visiškai originalaus.
Jo sukurta juosta tapo „Vakarų fronte kovojusių žmonių pasakojimu“.
Filmas atskleidžia karių gyvenimą mūšio lauke, pasitelkiant precedento neturinčias spalvas, vaizdo gylį ir smulkiausias detales – pradedant sukrečiančiais apkasų vaizdais, baigiant nuo drabužių nurinktų deginamų utėlių spragsėjimu.
„Jis man suteikė galimybę suvokti, ką reiškė išgyventi tuo metu, kai gyveno mano senelis, – sakė P. Jacksonas. – Pagalvojau, kad faktas, jog galiu pamatyti kažką, ką matė jis, yra išties nepaprastas.“
„Stulbinamas darbas“
Nors juostoje apstu baisių karo vaizdų, joje iškyla ir kitoks, daugiau niuansų turintis karių paveikslas. Daugelis jų buvo paaugliai, apsimetę 19-mečiais, kad galėtų išvykti į frontą.
„Šie vaikinai praėjo pragarą, bet jie dėl savęs nesigraužė“, – pažymėjo P. Jacksonas.
D. Lees sakė, kad Imperijos karo muziejus gavo ne vien 99 minučių trukmės filmą, bet ir daugiau kaip 80 valandų trukmės restauruotų archyvinių vaizdo įrašų – jie nuo šiol bus saugomi skaitmeniniu 4K raiškos formatu.
„Tai stulbinamas darbas“, – muziejaus direktorė sakė apie šį projektą ir išreiškė viltį, kad jis padės naujajai kartai daugiau sužinoti apie karą.
„Kai matote tai kaip spalvotą trimatį vaizdą, o veteranų balsai fone pasakoja savo istorijas, tai neįtikėtinai stipriai (veikia) naujus žiūrovus“, – pabrėžė D. Lees.
