Istorijos profesorius Virgiliu Birladeanu mano, kad įkurdama Padniestrės respubliką Maskva siekė destabilizuoti padėtį Moldovoje.
Eldoradas Butrimas, specialiai iš Kišiniovo ir Tiraspolio.
Antradienio „Anykštoje“ publikuojame Eldorado BUTRIMO specialiai iš Moldovos „Anykštai“ parengtą reportažą.
„Pas mus atsitiko tai, kas neturėjo atsitikti: mes pralaimėjome karą ir 1992m liepą pasirašėme taikos, arba tiksliau – kapituliacijos, susitarimą su Padniestrės vadovais, o tai buvo gėdingas Kišiniovo pralaimėjimo bei Maskvos pergalės įteisinimas, kurio pasekmes jaučiame iki pat šiolei“, – tvirtino Moldovos mokslų akademijos Istorijos instituto profesorius Virgiliu Birladeanu.
Istoriko nuomone, Kišiniovas privalėjo toliau ryžtingai kovoti už šalies suvienijimą, tačiau šalį valdę ekskomunistai pasirašė kapituliaciją, nes nebuvo pratę priešintis Maskvai.
Tai neigiamai paveikė šalies ekonomiką bei politiką, komplikavo Moldovos siekius tapti ES bei NATO nare. „Šią klaidą labiausiai pajutome dabar, Rusijai užpuolus Ukrainą, kai suvokėme, jog bet kurią akimirką galime būti Rusijos užpulti ir mes patys“, – tvirtina V.Birladeanu.
Anot V.Birladeanu, įkurdama PMR Maskva Moldovoje sukėlė kelis dešimtmečius užsitęsusį chaosą. Mat PMR tapo didžiuliu kontrabandos centru, leidusiu lobti ne tik PMR, bet tiek Moldovos, tiek Ukrainos ir galbūt net Maskvos politikams.
PMR teritorija yra unikali. Tai maždaug 200 kilometrų ilgio ir vos 6-38 kilometrų pločio žemės ruožas, esantis dešiniame Dniestro upės krante. Kairiame upės krante yra likusi Moldovos teritorija, o iš dešinės pusės PMR ribojasi su Ukraina.
PMR paskelbus nepriklausomybę, Moldova nesugebėjo kontroliuoti bei apmokestinti prekių, atkeliaujančių į ją iš Ukrainos. Iš už šimto kilometrų Ukrainoje esančio Odesos jūros uosto į PMR milžiniškais kiekiais buvo gabenamos įvairios prekės, kurios po to patekdavo į Moldovos rinką bei keliaudavo atgal į Ukrainą.
Moldovos ekonomikai tai tapo dideliu trukdžiu, nes vietos gamintojams bei importuotojams buvo sunku konkuruoti su kontrabandinėmis prekėmis. Iš tokios kontrabandos gaunami pelnai nepildė nei Moldovos, nei PMR biudžeto, bet leido lobti oligarchams.
Spėjama, kad šiais kontrabandiniais pinigais buvo paperkami Moldovos politikai, jais buvo finansuojamos Maskvai palankios partijos. „Kišiniovas ne tik daugelį metų nekontroliavo padėties šalyje, bet ir nepriėmė savarankiškumui svarbių sprendimų, pavyzdžiui, nesujungė savo elektros tinklų su Rumunijos, nors būtent toks sprendimas būtų sumažinęs priklausomybę nuo Maskvos.“
Paradoksalią Moldovos situaciją simbolizuoja ne tik elektros energijos, taip pat ir dujų įsigijimo aplinkybės. Rusiškos dujos į Moldovą ateina iš PMR, o tenykštė valdžia už jas nieko nemoka.
Vogdama dujas PMR gali pigiau gaminti maisto bei pramonės produktus, kuriuos parduoda Moldovoje, kurios verslininkus tokia nesąžininga konkurencija žlugdo, tačiau Maskva ir toliau reikalauja, kad už į Moldovą bei PMR tiekiamas dujas mokėtų vien Moldova.
Šios situacijos paradoksalumą sustiprina ir tai, jog nemokamomis dujomis PMR gamina elektros energiją, kurią po to parduoda Moldovai.
„Papirkinėjant politikus bei valdininkus, Maskvai pavyko blokuoti planus pirkti dujas iš Kazachstano bei sujungti dujų vamzdyną ir elektros tinklus su Rumunija“, – tvirtina V. Birladeanu.
Visas straipsnis „Anykštoje“ (2022-05-24). Laikraščio ieškokite spaudos prekybos vietose. Reportažas nebus spausdinamas portale anyksta.lt
